infa.lt

Pricer.lt nuotr.

Paskutinis žiemos vasaris, „ant nosies“ pavasaris, visi jau norim atrodyti jaunesni, gražesni, lieknesni. Panašiai ir „pigiausių krepšelių valdovas“, „kainų čempionas“ Lidl prekybos tinklas. Šį mėnesį kainų fiksavimas vyko kiek vėliau nei įprasta – vasario 27 dieną ir, ko gero kai kuriems tai buvo netikėta, todėl Pricer.LT kainų fiksuotojai pamatė nuostabių, stebuklingų dalykų, kai stebimo pigiausių prekių krepšelio kainos ėmė mažėti „tiesioginio eterio” metu. Net pavyko užfiksuoti, kaip keičiasi arbatos kaina. Matomai, buvo pastebėtas kainų fiksuotojas ir nuspręsta „pačempioninti“ kainas. Tik keletas pavyzdžių:

Teko pasižiūrėti kitose Lidl parduotuvėse Vilniuje, ten irgi kainos buvo sumažintos. Bet džiaugsmas truko neilgai jau sekmadienį kovo 3 dieną kainos buvo pakeltos. Kaip Jums tokie kainų judėjimai – galima ir 3 kartus nuleisti, 3 kartus pakelti kainą, jokių problemų?

Bet ne visiems miestams taip pasisekė, kad kainos bent šiam trumpam laikotarpiui būtų sumažintos. Pavyzdžiui sūrio kainos Lidl parduotuvėse kituose miestuose nesikeitė, bent jau mums rašė iš Kauno, o nuotraukas atsiuntė iš Kėdainių. Bet ir Vilniuje sekmadienį kaina buvo atstatyta į beveik dvigubai didesnę.

Ir tai Lidl darė ne 2 prekėm, o nemažam kiekiui prekių iš PricerLT pigiausių prekių krepšelio – arbata, kava, jūrų lydekos filė, sūris, kiaušiniai, kiaulienos kumpis, virta dešra, bulvės, alus… Per tą konkurenciją ir norą visus apgudrauti Lidl kiek persistengė, todėl Pricer.LT šį mėnesį įteikia tinklui „raudoną kortelę” ir diskvalifikuoja iš reitingo, kad tinklo vadovybė turėtų laiko apmąstyti savo veiksmus. O koks tokių veiksmų pavojus visai Lietuvai aptarsime tyrimo gale, o kol kas einame prie vasario mėnesio kainų…

2024 metų vasario Pricer.LT fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad

pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2024 sausio mėnesiu brango + 3,04 Eur (+ 4,6 proc.), ir buvo – 8,68 Eur (- 11,2 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį. Taigi, turime naują kainų kilimo bangelę.

2024 metų vasario mėnesio Pricer.lt pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingas

Kaip ir minėjome, Lidl dėl kainų manipuliacijų diskvalifikuotas ir vasario mėnesio kainų reitinge nedalyvauja. Taigi be jų reitingas toks:

• Maxima mažina krepšelio kainą – 0,56 Eur ir lieka pirmoje vietoje.
• Norfa mažina krepšelio kainą -1,81 Eur ir kyla į antrą vietą.
• Barbora didina kainas + 1,39 Eur ir atsistoja trečioje vietoje.
• IKI mažina krepšelio kainą  – 3,88 Eur ir atsiranda ketvirtoje vietoje.
• Rimi didina kainą + 7,37 Eur ir krenta į penktą vietą.
• e-Rimi didina kainas +11,94 Eur ir krenta į šeštą vietą.
• Last Mile (IKI internetinė parduotuvė) mažina kainas – 0,86 Eur ir lieka aštuntoje vietoje.
• Skirtumas tarp pigiausio (Maxima) ir brangiausio (IKI internetinė parduotuvė) krepšelio yra 19,78 Eur arba 34,8 procentai.

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų 2024 vasario mėnesio analizė rodo, kad lyginant su 2024 sausio mėnesiu kainos krenta – 0,49 Eur (- 0,8 proc.), 2024 vasario mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo – 1,56 Eur (- 2,6%) mažesnė už 2023 vasario mėnesio krepšelį.

2024 metų vasario mėnesio Pricer.lt žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitingas

• Norfa mažina kainas – 0,70 Eur ir lieka pirmoje vietoje.
• Maxima mažina kainas – 3,12 Eur ir atsistoja į antrą vietą.
• Barbora mažina kainas – 2,40 Eur ir atsistoja į trečią vietą.
• Rimi didina kainą + 1,25 Eur ir atsiranda ketvirtoje reitingo vietoje.
• IKI nekeičia kainų ir atsiranda penktoje vietoje.
• Last Mile (IKI elektroninė parduotuvė) nekeičia kainų ir atsistoja šeštoje vietoje.
• E-Rimi didina krepšelio kainą + 1,57 Eur ir krenta į septintą vietą.
• Skirtumas tarp pigiausio (Norfa) ir brangiausio (Last mile) žinomų prekių ženklų krepšelių – 6,46 Eur arba 11,7 procento.

Prekės

Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų brango 16 prekių, pigo 35, 1 prekės kaina nesikeitė.

Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 4 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės –   pigiausi ryžiai, silkių filė „Zigmas”, juodoji arbata „Lipton”, pigiausia virta dešra, bulvės.

Pigo 35 prekės, reikšmingai (daugiau nei 10%) – 19:  saulėgrąžų aliejus, pigiausias jogurtas, pigiausia juoda duona, pigiausi avižiniai dribsniai, pigiausi grietinė, pigiausi pomidorai, pigiausias pienas.

Kiauliena

Kiaulienos kaina krenta – 6,7% lyginant su praeitais metais. Bet ši kaina jau yra didesnė, nei sausio mėnesio pabaigoje ir matomas bandymas kelti kainas.

Vištiena

Vištiena kol kas kartoja praeitų metų lygį, bet yra įtarimų, kad naudojantis triukšmu dėl grūdų tiekimo bus bandoma didinti kainas.

Pienas ir pieno produktai

Nors pieno supirkimo ES kainos yra 20 procentų mažesnės nei praeitais metais, bet lietuviško pieno supirkimo kainų vidurkis vėl mažesnis už ES vidurkį. Pieno produktų kainos mažėja, bet mažėja ir akcijų gylis, matosi, kad gamintojai nori produkciją parduoti aukštesniu lygiu.

Kas vyksta su maisto kainomis?

Vietoje prognozių ateičiai, norime suprasti kas vyksta? Prekybininkai, norėdami atrodyti gražiau su kainomis, pamina bet kokią verslo etiką. Pastebėti Lidl veiksmai parodo, kad visos turimos naujausios technologijos naudojamos tikrai ne tam, kad vartotojui būtų geriau, o tam, kad tinklui atrodyti geriau ir uždirbti daugiau.

Visos tos tinklų istorijos, kad  „elektroninės etiketės yra tam, kad sumažinti žmogiškų klaidų skaičių“ yra greičiausiai niekinės. Kas gali paneigti, kad tai nėra įrankis dinaminei kainodarai, kad, pavyzdžiui, pakelti kainas, kai į parduotuvę, vietoje senjorų ryte, vakare ateina pavargę dirbantys piliečiai, kurie pasitiki tinklo kainų lygiu?

Lidl pavyzdys parodė, kad tinklas gali lengvai 3 kartus sumažinti ir 3 kartus pakelti kainą kelių dienų bėgyje.

Kokie yra tikrieji prekybininko pelnai, jei lengva ranka daromos tokios manipuliacijos?

Ir vėl, nors pasakojama, kad tinkle yra vieninga kainodara, bet kaip parodė sūrio pavyzdys, mažesniuose miestuose kaina visgi didesnė?

Gerai, PricerLT privati iniciatyva, bet kas gali paneigti, kad taip nesielgiama, kai duomenis renka Valstybės Duomenų Agentūra ar kitos valstybinės institucijos? Greičiausiai todėl gyventojai netiki, kai girdi valstybinius duomenis, apie tai, kad kainos mažėja, nes lentynose to nemato.

O kaip vertinti tokį Lidl elgesį valstybės saugumo požiūriu? Juk tai yra piliečių nepasitenkinimo didinimas.

Mums atrodo, kad Lidl Lietuva turėtų atsakyti į šiuos klausimus viešai.

O kol kas, toks tinklo elgesys šaukte šaukiasi valstybinių institucijų reguliavimo. Tikėtis, kad Lietuvoje „rinka viską sureguliuos“ naivu. Matom, kad reikia reglamentuoti pardavimo kainų nustatymą, naudojant elektronines kainų etiketes, nes, pasirodo, kad kainos gali būti keičiamos bet kaip.

Galų gale tinklai privalo skelbti visas savo kainas internete, kad pirkėjai galėtų laisvai rinktis kas ir kur jiems pigiau, be reklaminio spaudimo, nupirktų ar sumanipuliuotų kainų reitingų.

Ir tik nereikia pasakoti, kad tai brangu – visų tinklų internetinėse parduotuvėse yra kainos, nors ir atrinktų prekių, tinklai programėlėse skelbia, kurioje parduotuvėje ir kiek yra nukainuotų prekių – tai reguliarias kainas paskelbti tikrai realu.

Mažmeninės prekybos stebėjimo ir kontroliavimo sfera yra apleista ir tai patvirtina tokie tinklų veiksmai. Per maisto prekybos tinklus praeina kone trečdalis gyventojų pajamų ir palikti šią sferą savieigai yra labai pavojinga. Nes, jei nebus pokyčių, mes pamatysime dar didesnių „stebuklų“, nei šis.

Daugiau informacijos apie Pricer pigiausių prekių krepšelį ir Pricer žinomų prekinių ženklų krepšelį rasite pricer.lt