infa.lt

foto: Stefano Rellandini/REUTERS/File Photo Acquire Licensing Rights

Prancūzijos prezidentas teigė, kad nėra sutarimo dėl karių siuntimo į Ukrainą, tačiau tokios galimybės ateityje negalima atmesti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasibaigus aukščiausiojo lygio susitikimui Paryžiuje neatmetė galimybės ateityje siųsti karius į Ukrainą, jo žodžius cituoja BFMTV.

„Šiandien nėra sutarimo dėl sausumos pajėgų siuntimo oficialiu, numatytu ir patvirtintu būdu. Tačiau ateityje nieko negalime atmesti”, – sakė E. Macronas. Tokia galimybė „buvo paminėta tarp variantų”, sakė jis.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte savo ruožtu pažymėjo, kad karių siuntimo klausimas „nėra įtrauktas į darbotvarkę”.

Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad „daugelis žmonių, kurie šiandien sako „niekada”, yra tie patys, kurie prieš dvejus metus atmetė galimybę siųsti tankus, lėktuvus ir tolimojo nuotolio raketas”. Jis siūlė pripažinti, kad ES „dažnai vėluoja nuo šešių iki dvylikos mėnesių”.

„Toks ir buvo šiandienos diskusijos tikslas: viskas įmanoma, jei tai naudinga mūsų tikslui pasiekti”, – reziumavo E. Macronas.

Atsakydamas į klausimą apie galimybę Europos šaliai įvesti karius be kitų valstybių sutikimo, prezidentas sakė, kad „kiekviena šalis yra suvereni, jos ginkluotosios pajėgos yra suverenios”.

Dieną prieš tai Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pranešė, kad kai kurios ES ir NATO šalys svarsto galimybę siųsti savo karius į Ukrainą dvišalių susitarimų pagrindu. Jis nepatikslino, kurias šalis turi omenyje. Kartu R. Fico patikino, kad Slovakijos karių ten nebus, net jei jis neteks savo posto.

Atsakydama į prašymą pakomentuoti Slovakijos premjero žodžius, Europos Komisija sakė RBC, kad bloko šalys turėtų pačios nuspręsti, kokią karinę paramą suteikti Kijevui. Ji patikslino, kad iki šiol ES šalys Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau kaip 28 mlrd. eurų. „Nuolat teigėme, kad Ukrainai reikia vis skubesnės karinės pagalbos”, – sakė EK.

Karinio personalo siuntimą į Ukrainą neseniai atmetė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. NATO ir ES anksčiau taip pat sakė, kad neleido siųsti savo karių į Ukrainą, nes nenorėjo tapti konflikto šalimis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas yra sakęs, kad Rusija pradėjo invaziją prieš „Kijevą”, o dabar ji tęsiasi „kaip de facto karas tarp Maskvos ir kolektyvinių Vakarų”.