infa.lt

foto: Slay News

Dėl karo su Rusija Ukraina prarado galimybę siųsti savo grūdus į Azijos ir Afrikos rinkas, o tai lėmė grūdų antplūdį į ES. Sąjunga turėtų padėti jai sukurti logistikos sistemą, nes ji pati negali priimti tiek daug žemės ūkio produktų

Ukraina turi suprasti, kad Europos rinka negali priimti tokio kiekio jos žemės ūkio produktų, ji turi užtikrinti tiekimą į tas šalis, į kurias respublika siųsdavo grūdus anksčiau, spaudos konferencijoje po susitikimo su protestuojančiais ūkininkais sakė už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis.

„Turime paremti Ukrainą, užtikrinti jos produkcijos tranzitą ir transportavimą į jūrų uostus ir siųsti ją į šalis, kuriose Ukraina tradiciškai parduodavo grūdus, tai bus geriausias būdas.

Tačiau tam mums reikia Ukrainos teigiamo požiūrio, bendradarbiavimo, <…> kad galėtume įgyvendinti šią sistemą. <…> Mūsų Ukrainos partneriai turėtų suprasti mūsų ūkininkų padėtį, jokia rinka negali atlaikyti tokio tiekimo padidėjimo lygio per tokį trumpą laikotarpį”, – sakė Europos Komisijos narys.

Jis pažymėjo, kad importo padidėjimas susijęs su Rusijos karine invazija Ukrainoje, nes 2021 m. Briuselis palaikė „normalius prekybos santykius” su Kijevu ir „importas buvo priimtinas”.

Anksčiau Ukraina tiekė savo žemės ūkio produktus į Aziją, įskaitant Kiniją ir Indiją, taip pat Egiptą, tačiau dėl transporto per Juodąją jūrą blokavimo ji „prarado didžiąją dalį rinkų Azijoje, Afrikoje, ir šis Ukrainos eksportas buvo nukreiptas į ES”.

Tokiu būdu Maskva išstūmė Kijevą iš jo tradicinių rinkų, sakė Europos Komisijos narys, o taip pat destabilizavo Europą.

Pasak J. Wojciechowskio, 2022-2023 m. bendras ES eksportas į Ukrainą sudarė 69 mlrd. eurų, o importas – apie 50 mlrd. eurų, tačiau prekybos žemės ūkio produktais srityje padėtis kitokia: eksportas sudaro apie 6 mlrd. eurų, o importas – 25 mlrd. eurų. „Mūsų ūkininkai moka kainą už prekybos su Ukraina liberalizavimą”, – pareiškė jis.

Ūkininkų protestai ES jau kelias savaites vyksta Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitur, taip pat pačiame Briuselyje. Tarp nepasitenkinimo priežasčių yra ne tik Ukrainos žemės ūkio produktų antplūdis į Europos rinkas: jie nepatenkinti mažėjančiu pelnu, didėjančiomis elektros energijos ir trąšų kainomis, griežtu ES reguliavimu ir, galiausiai, laisvosios prekybos sutarties su Mercosur šalimis (Brazilija, Argentina, Urugvajus, Paragvajus) sudarymu.

Ūkininkai mano, kad valdžios institucijų siūlomų priemonių problemoms spręsti nepakanka. Visų pirma EK pasiūlė pratęsti be muito prekybos susitarimą su Ukraina iki 2025 m., tačiau su apribojimais kelioms produktų kategorijoms (kiaušiniams, paukštienai ir cukrui), ir pažadėjo metams atleisti Europos žemės ūkio gamintojus nuo kai kurių „žaliųjų” įsipareigojimų, kurių nesilaikant jie negalėtų gauti subsidijų.