infa.lt

REUTERS

Trečiadienį Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) patvirtino naująjį ES migracijos ir prieglobsčio paktą, dėl kurio Europą gali užplūsti net 75 mln. naujų migrantų.

Viena svarbiausių migrantų pakto nuostatų yra ta, kad jame numatyta migrantų paskirstymo sistema, kuri nuo 2015 m. pasirodė esanti neveiksminga, dienraščiui „Magyar Nemzet” sakė Vengrijos migracijos tyrimų instituto analitikas Róbertas Gönczi.

Keletas Europos konservatorių, tokių kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, perspėjo dėl migrantų pakto, sakydami, kad jis privers tokias šalis, kaip Vengrija, priimti migrantus arba joms bus taikomos griežtos finansinės sankcijos.

„Kitas klausimas – kiek jų mums priveš. Dabar jie tai sprendžia. Jie kuria taisykles, kurios suteikia Briuseliui teisę pasakyti, kiek migrantų jie paskirstys nacionalinėms šalims”, – pernai kritikavo V. Orbanas.

„Taigi, kelios šalys nurodė, kad nesutinka. Mes nenorime to įgyvendinti. Galiausiai čia susiduriame su labai nemaloniu įvykių posūkiu”, – sakė Orbanas.

Nacionalinio susivienijimo parlamentinio sparno lyderė Marine Le Pen anksčiau prognozavo, kad pagal migracijos paktą į ES atvyks 75 mln. migrantų.

„Tai yra organizuotas Europos ir ją sudarančių tautų sunaikinimo planas”, – sakė M. Le Pen.

„Tai tikras paktas su velniu, kuris prives prie Europos savižudybės”, – pareiškė ji per spaudos konferenciją savo partijos būstinėje Nantere 2020 m.

Migracijos pakte numatyta, kad valstybės narės gali rinktis: priimti prieglobsčio prašytojus arba mokėti finansinę baudą, kuri už vieną migrantą kainuoja iki 25 000 eurų.

ES dažnai teigia, kad įvairovė yra žemyno stiprybė ir, kad nuolatinės migrantų bangos yra ekonominė paspirtis, tačiau tvirtina, kad migrantų nepriimančios valstybės narės turi mokėti baudą, kuri padėtų subsidijuoti šių migrantų išlaidas. (iš kurgi išlaidos kai tai yra ekonominė paspirtis?)

Remdamasis šia logika, Viktoras Orbanas teigė, kad Vakarų Europos valstybės turėtų stengtis priimti daugiau migrantų, o ne skirstyti juos tokioms šalims kaip Vengrija.

Naujasis migracijos paktas turi keturis pagrindinius punktus, iš kurių vienas yra tas, kuris gali sukelti tikrai didelių pokyčių Vengrijoje, atsakydamas į mūsų laikraščio klausimą sakė Migracijos tyrimų instituto analitikas Róbertas Gönczi.

„Tai Dublino sistemos pertvarkymas ar net panaikinimas ir naujos solidarumo sistemos, kurios tikslios ribos dar nenustatytos, sukūrimas”, – sakė jis.

„Tai atrodytų taip, kad kiekviena valstybė pati nustatytų, kaip ji galėtų prisidėti prie migracijos valdymo ES lygmeniu.

Tačiau tai kelia nerimą, nes, kaip manoma, tai apimtų ir migrantų paskirstymą ES viduje”, – pažymėjo analitikas.

Róbert Gönczi sakė, kad vadinamoji migrantų kvotų sistema Europos politiniame diskurse figūruoja nuo 2015 m., tačiau, pabrėžė jis, neatrodo, kad tai būtų veiksmingiausias sprendimas. Šengeno erdvėje sunku kontroliuoti, kas kur vyksta ir kur išvyksta.

Kaip pavyzdį analitikas pateikė Migracijos tyrimų instituto atliktą atvejo studiją, kuri parodė, kad trys Baltijos šalys anksčiau priimdavo kvotinius migrantus, tačiau 90% jų per metus iš šių trijų šalių dingo, o vėliau atsirado Švedijoje, Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse.

„Be to, didžiausias pakto poveikis būtų išorinių sienų apsaugos pertvarkymas, tačiau jo detalės lieka neaiškios”, – sakė mokslininkas.