2024.02.10 06:40
LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus /lrp.lt
Lenkų mažuma Lietuvoje turėtų turėti teisę oficialiuose dokumentuose vartoti lenkiškus vardus ir pavardes, pareiškė Lietuvoje viešintis Lenkijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas, praneša „Remix” leidinys. Pranešimuose iš Lietuvos pusės – viskas gerai.
Lenkija ir Lietuva gali būti sąjungininkės popieriuje, tačiau, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, tebesitęsia ginčai dėl etninių mažumų ir jų teisės vartoti savo kalbą bei kontroliuoti miestų ir viešųjų aikščių pavadinimų suteikimą.
Vizito Lietuvoje metu Lenkijos parlamento pirmininkas Szymonas Hołownia susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Lietuvos parlamento pirmininke Viktorija Cmilyte-Nielsen, su kuriais aptarė gynybos ir saugumo klausimus. Viena iš pagrindinių pokalbio temų buvo lenkų mažumos Lietuvoje teisės.
Jis pabrėžė būtinybę užtikrinti Lietuvos lenkams teisę viešuosiuose dokumentuose turėti savo krikščioniškus vardus ir pavardes originalo kalba (lenkų kalba), teigdamas, kad „taikos laikais dėl to galima diskutuoti, tačiau šiandien reikia, kad Lietuva parodytų geranoriškumą, kai abi šalys turi dirbti viena su kita saugumo srityje”.
Hołownia pažadėjo, kad Lenkija nenurims, kol Lietuvos pusė nesilaikys visų kalbos, švietimo ir rinkimų apygardų teisių. Rinkimų apygardų ribų klausimas lenkams svarbus siekiant užtikrinti, kad jie išlaikytų atstovavimą Lietuvos renkamose institucijose.
Tai buvo pirmasis Hołownios vizitas į užsienį nuo jo atėjimo į valdžią, jis taip pat rado laiko susitikti su Lietuvos lenkų mažuma, kuri praeityje dalyvavo ginčuose su Lietuvos valdžios institucijomis dėl lenkiškų mokyklų ir lenkiškų pavadinimų naudojimo viešose vietose bei viešuosiuose dokumentuose.
Lenkų mažuma taip pat turi savo kandidatų sąrašus Lietuvos parlamento ir savivaldos rinkimuose, todėl Hołownia susitiko su šiais ir kitais lenkų kilmės politikais, priklausančiais kitoms partijoms.
Susitikime su lenkų tautinės mažumos atstovais Hołownia teigė, kad „ne visi lenkų bendruomenės interesai Lietuvoje yra užtikrinti”, ir kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, kad jos imtųsi veiksmų neišspręstiems klausimams spręsti.
Vienas iš Lietuvos parlamento lenkų deputatų pastebėjo, kad lenkai nebuvo išrinkti rinkimų apygardų komisijų vadovais, o rinkimų apygardų perskirstymas buvo atliktas taip, kad būtų susilpnintas lenkų etninis elektoratas.
1990-aisiais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iki 2022 m. vardai ir pavardės lietuviškuose dokumentuose galėjo būti rašomi tik oficialiu lietuvišku raidynu ir turėjo atitikti lietuvių kalbos gramatiką, susijusią su asmenvardžių galūnėmis.
Tai iškraipė ne tik vizualinį, bet ir fonetinį vietos lenkų pavardžių skambesį. 2022 m. Lietuvoje buvo pereita prie lotyniškos abėcėlės, papildžius naudojamą raidyną X,Q,W raidėmis, tačiau nepapildyta grynai lenkiškais diakritiniais ženklais.
infa.lt: įdomu pranešimus apie Lietuvą sužinoti iš užsienio, tiesa? Mūsų vietinės valdžios institucijos kalba tik, jog viskas gerai, jokių problemų su kaimynais nėra.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
500
Anglijos premjeras Vinstonas Čerčilis kartą yra pasakęs,kad Europos hiena yra Lenkija. Turbūt visi žino kas buvo tas iškilus politikas ir ką jis reiškė Anglijai,nes jei ne jo sprendimai,tai gal dabar Anglija vadintūsi vokiškai,todėl neatsižvelgti į jo nuomonę,kuri buvo pagrįsta faktais,negalima.Ir reikia padaryti atitinkamas išvadas.NATO neapgins,jei lenkai užsimanys atsiimti savo kažkada okupuotas Lietuvos teritorijas.
Lietuvos politikai Lietuvos interesų negina. Lenkija niekados nėra pripažinusi Vilniaus krašto okupacijos. Ši šalis ne etninėje lenkų žemėje, t.y. Lietuvoje, kelia ir toliau savo ekspansionistinius reikalavimus, nepaisant to, kad net lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje (Punsko kraštas) tokia tvarka, kurios jie reikalauja mūsų šalyje, negalioja. Lenkijoje niekas valstybiniuose registruose nerašys lietuvių asmenvardžių lietuviškai. Iš esmės Lenkijos politika niekuo nesiskiria nuo mūsų rytų grėsmingos kaimynės. Bestuburė mūsų šalies politika ir ekspansionistiniai kaimynų siekiai – pražūtingas derinys mūsų šaliai.
„grėsminga lžkaimynė” kažkodėl rūpinosi Lietuva kaip prekybos centras norimoms įsiūlyti prekes,net dabar aiškiai pabrėžė,kad neturi tokio intereso kaip Ukrainoje,kurį reikia ginklu atkovoti,tuo tarpu komentatoriaus pavadinta „Europos hiena” – lenkai jau dabar marširuoja su dainele „Wilna naša” ,seniai buvote Lenkijoje? O šiaip abu komentarai geri,kol lietuviai neatsibus ,tol šeimininkas jiems visada atsiras,berods Putinas savo kalboje tą aiškai išreiškė?
„Ančiukas“ Tuskas joks liberalas, o tik liberalu „prismetantis“ lenkų šovinistas, jei nepavadinti to tikruoju vardu – nacistas. Tai buvo akivaizdu dar praėjusiame jo valdyme Lenkijoje.