infa.lt

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) pareiškė, kad ES aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtinta 50 mlrd. eurų vertės ilgalaikė biudžeto pagalbos Ukrainai programa, kuriai pritarė visos 27 Sąjungos narės.

„Tai užtikrins tvarų, ilgalaikį ir nuspėjamą finansavimą Ukrainai. ES prisiima lyderystę ir atsakomybę už paramą Ukrainai. Žinome, kas pastatyta ant kortos”, – parašė Šarlis Mišelis „X” tinkle.

Agentūros „Reuters” šaltinių teigimu, ES kasmet peržiūrės ir patvirtins biudžetinės pagalbos Kijevui mokėjimą.

Vengrija, kuri anksčiau blokavo pagalbą Ukrainai, pasiūlė tokią galimybę kaip alternatyvą lėšų skyrimui tik metams į priekį.

Be to, pasak „Reuters”, ES lėšos Budapeštui liks įšaldytos nepriklausomai nuo susitarimo dėl Ukrainos.

Klausimas dėl 50 mlrd. eurų skyrimo Ukrainai per ateinančius ketverius metus svarstomas jau kelis mėnesius. Siūloma skirti 17 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskolų.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ES Kijevui išsiuntė 85 mlrd. eurų paramos.

2023 m. gruodžio mėnesio aukščiausiojo lygio susitikime Vengrija blokavo 50 mlrd. eurų paramos programą.

Budapeštas kol kas nekomentavo, kodėl šį kartą atšaukė savo veto, nors anksčiau buvo pasiūlęs sąlygą sutikti, jei išmokos Ukrainai bus tvirtinamos kasmet.

Prieš pat aukščiausiojo lygio susitikimo pradžią laikraštis „Financial Times” paskelbė straipsnį, kad ES rengia planą, kaip pakenkti Vengrijos ekonomikai, jei ši vėl blokuotų pagalbą Ukrainai.

Tačiau, kaip bebūtų, įtraukta išlyga, pagal kurią kasmet turės būti tvirtinami pinigų pavedimai Ukrainai – tai būtent tai, ko reikalavo Vengrija, nesutikdama su automatiniu kasmetiniu mokėjimu.