infa.lt

© BEN STANSALL – AFP

ES rengia planą, kaip pakenkti Vengrijos ekonomikai, jei ši vėl blokuos pagalbą Ukrainai, sužinojo „Financial Times” leidinys. Britų laikraščio teigimu, Briuselis sieks nusmukdyti Vengrijos forinto vertę ir sumažinti šalies investicinį patrauklumą, kad pakenktų „darbo vietoms ir augimui”.

Dokumente, su kuriuo susipažino FT, teigiama, kad jei vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikime nebus pasiektas susitarimas, ES vadovai viešai pareikš, kad „atsižvelgiant į nekonstruktyvų Vengrijos ministro pirmininko elgesį…. jie negali skirti” lėšų Budapeštui.

Vengrija nėra euro-zonos narė ir iki šiol naudoja nacionalinę valiutą – forintą.

Briuselis mano, kad be šio finansavimo finansų rinkos, Europos ir tarptautinės bendrovės gali būti mažiau suinteresuotos investuoti Vengrijoje. Dėl to gali dar labiau išaugti biudžeto deficito finansavimo išlaidos ir kristi valiuta. ES Tarybos atstovas spaudai atsisakė komentuoti šią informaciją.

Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka (Janos Boka) FT sakė, kad apie tokius grasinimus nežino. Tačiau jis pažymėjo, kad Vengrija nepasiduos spaudimui. „Vengrija nesieja paramos Ukrainai su galimybe naudotis ES lėšomis ir prieštarauja, kad kitos šalys taip siektų”, – sakė ministras.

„Informacija patvirtina tai, ką Vengrijos vyriausybė sakė jau seniai: Briuselis naudojasi prieiga prie ES fondų politiniam spaudimui daryti. Vengrija nesieja paramos Ukrainai ir prieigos prie ES fondų ir atsisako leisti tai daryti kitiems.”, – parašė ministras savo Facebook puslapyje.

Jis informavo, kad Budapeštas nusiuntė Briuseliui naują kompromisinį pasiūlymą ir preliminariai sutiko teikti pagalbą Kijevui, jei ES pridės išlygą dėl galimybės ateityje pakeisti sprendimą.

Vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai svarstys galimybę ketveriems metams skirti 20 mlrd. eurų karinę pagalbą Kijevui ir 50 mlrd. eurų finansinę paramą 2024-2027 m. laikotarpiui.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó griežtai kritikavo paramą Ukrainai ir konfrontacijos su Rusija tęsimą priimant 13-ąjį ES sankcijų paketą. Atsakydamas į tai Briuselis ieško būdų, kaip apeiti Budapešto veto teisę.

infa.lt: tai galima laikyti ES pagrindų griovimu. Kai valstybių sąjungos viduje finansavimo fondai panaudojami narių šantažui, tampa akivaizdu, kad sąjungos nėra – tėra tik interesų grupės, siekiančios savo tikslų bet kokia kaina, nusispjaunančios į sąjungos tarpusavio sutarčių principus.

Ir tos grupės bando pasiekti savo tikslų iki EP rinkimų, žūt, būt. O iki jų liko vos keletas mėnesių. Ir visai nesvarbu kokie tų tikslų motyvai – parama Ukrainai, klimato kaitai ir/ar lygioms teisėms – sprendimų priėmimo principų sulaužymas pranašauja tik griūtį.