infa.lt

Vengrijos vyriausybė pranešė, kad 99% nacionalinės apklausos dalyvių palaiko šalies valdžios institucijų politiką dėl karinio konflikto Ukrainoje, t. y. vyriausybės atsisakymą tiekti ginklus Kijevui. Taip pat 99% nepritarė Europos Sąjungos finansinės paramos Ukrainai skyrimui ir derybų su Kijevu dėl stojimo į ES pradžiai.

Apklausa buvo atlikta Vengrijoje vyriausybės iniciatyva savanoriškai, nuo lapkričio 17 d. iki sausio 17 d. išsiunčiant klausimynus. Apklausos dalyvių buvo prašoma atsakyti į 11 klausimų, iš kurių 4 buvo susiję su Ukraina.

Vengrijos vyriausybės duomenimis, daugiau kaip 99,32% respondentų balsavo už tai, kad Ukrainai reikia paliaubų, o ne ginklų tiekimo, 99,06% sutiko, kad „neturėtume mokėti už Ukrainos paramą, kol Vengrija negaus jai priklausančių pinigų” iš ES fondų, 99,02% balsavo už tai, kad dar nesudarytos sąlygos Ukrainai įstoti į ES, o 99,29% pritarė valdžios institucijų ketinimui „ginti Vengrijos ūkininkų interesus ir užkirsti kelią ukrainietiškų grūdų importui dempingo kainomis”.

2023 m. sausį Vengrijos vyriausybė pranešė, kad po nacionalinių konsultacijų dėl ES sankcijų 97% apklaustų vengrų pasisakė prieš sankcijas Rusijai. Buvo apklausta 1,4 mln. žmonių. Iš viso Vengrijoje yra daugiau kaip 8,2 mln. rinkėjų.

Nacionalinės konsultacijos Vengrijoje nėra referendumo analogas. Vengrai paštu gauna balsavimo biuletenius, juos užpildo ir išsiunčia.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz” nepritaria Ukrainos narystei ES. Vengrijos valdžios institucijos teigia. nematančios prasmės siųsti Vengrijos mokesčių mokėtojų pinigų Ukrainai padėti, nes jos ES paramos strategija žlugo.

2023 m. gruodį V. Orbanas vetavo sprendimą dėl ilgalaikės 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai programos. 2024 m. sausį šaltiniai „Politico” teigė, kad Budapeštas atšauktų veto, jei galėtų kasmet peržiūrėti pagalbą Kijevui.