infa.lt

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Ekspertai.eu“ skundą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, atmetė skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėja VšĮ „Ekspertai.eu“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 23 d. raštą (sprendimą) ir įpareigoti ją paneigti dezinformaciją bei paskelbti, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ir kitų Jungtinių Tautų sutartinių organų išvados ir kiti sprendimai yra teisiškai privalomi.

Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) televizijos laidoje „Panorama“ reportaže „Antakalnio paminklų nukėlimas“ buvo paskelbta dezinformacija, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (toliau – Komitetas) ir kitų Jungtinių Tautų sutartinių organų išvados nėra privalomos Lietuvai.

Taigi paprašė Komisijos įpareigoti LRT pripažinti, jog skelbė melą, atsiprašyti skaitytojų ir žiūrovų bei apie dezinformacijos paneigimą paskelbti lrt.lt interneto svetainėje, LRT radijuje ir LRT televizijoje.

Atsakovė Komisija teismui pažymėjo, kad neturi įgaliojimų ir kompetencijos, kaip teigia pareiškėja, paneigti dezinformaciją ir paskelbti, kad Komiteto ir kitų Jungtinių Tautų organų išvados ir kiti sprendimai yra teisiškai privalomi.

Komisijos kompetencija apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 48 straipsnio 1 dalyje.

Taigi Komisija išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl televizijos programoje paskelbtos informacijos ir pagal kompetenciją pateikė atsakymą, kad televizijos programoje nebuvo paskelbta neskelbtina informacija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir (ar) argumentų, kaip paskleista nurodyta informacija, kurią ji laikė dezinformacija, pažeidė jos teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėja prašyme nurodė savo manymą, kad televizijos laidos reportaže „Antakalnio kapinėse paminklų nukėlimas“ nurodytas kalbinto advokato teiginys, kad „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“, yra neskelbtina informacija – dezinformacija, tačiau šios išvados niekaip nepagrindė.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi televizijos laidos reportažą ir jo kontekste išsakytą teiginį „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“, priėjo prie išvados, kad nebuvo paskelbta neskelbtina informacija.

Kokia informacija laikytina neskelbtina, nustato VIĮ 19 straipsnio 1–3 dalys

. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:

1. skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
2. skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai;
3. skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
4. skleidžiama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;
5. propaguojamas ir (ar) reklamuojamas narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Taip pat draudžiama skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą bei informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją.

Pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai niekaip neįrodo, kad televizijos laidos reportaže buvo paskelbta informacija, atitinkanti dezinformacijos apibrėžimą, nustatytą Visuomenės informavimo įstatyme (tyčia viešai paskleista melaginga informacija).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi dezinformacijos sampratą platesniame kontekste, nustatė, kad dezinformacijos atvejais žiniasklaida sąmoningai panaudojama kaip įrankis karybos ar politikos tikslais, o tai šioje byloje nebuvo nei įrodinėjama, nei nustatyta.

Šiuo atveju būtent reportažo kūrėjai kalbino įvairius pašnekovus siekdami kuo įvairiau atskleisti reportaže aptariamą įvykį, jo reikšmingumą visuomenei ir kylančias problemas.

Taigi teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog televizijos laidos reportaže buvo akivaizdžiai siekiama pateikti melagingą informaciją, t. y. dezinformuoti visuomenę, dėl to atmetė skundą kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

teismai.lt inf.