infa.lt

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Estijos premjerė Kaja Kallas Stenbock rūmuose Taline. 2023 m. sausio 11 d. Šaltinis: Raul Mee / Vyriausybės biuras

Vakarai pradeda galvoti, ne, ne apie Ukrainos pergalę ir ko jai dar trūksta, o apie ugnies nutraukimą Ukrainoje, ir kokios grėsmės po to galėtų kilti NATO aljansui. Turbūt reikėtų suprasti, jog neturimas omenyje ugnies nutraukimas dėl Rusijos pralaimėjimo. Apie tai tarp eilučių kalba Estijos premjerė Kaja Kallas:

Per trejus-penkerius metus Rusija vėl kels rimtą grėsmę rytiniam NATO šalių flangui, pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas „The Times” leidiniui.

Pasak laikraščio, Aljanse didėja susirūpinimas dėl to, per kiek laiko jis turės pasirengti „Rusijos pajėgų atgimimui prie savo sienų” po tariamų paliaubų Ukrainoje.

„Mūsų žvalgybos vertinimais, tai įvyks per trejus-penkerius metus, tai labai priklausys nuo to, kiek mums pavyks išlaikyti vieningą poziciją dėl Ukrainos”, – sakė K. Kallas.

Ji patikslino, kad savo skaičiavimuose rėmėsi Estijos užsienio žvalgybos departamento ataskaita.

Ji grindžiama scenarijumi, pagal kurį karinio konflikto Ukrainoje pusės galėtų susitarti dėl ugnies nutraukimo.

Estijos valdžios institucijos mano, kad tokiu atveju būtent jų šalis ir dvi kaimyninės Baltijos šalys taptų „pažeidžiamiausia NATO dalimi”.

„Baltijos šalių požiūriu, Rusija vis dar turi pakankamai pajėgų, kad galėtų daryti realų karinį spaudimą mūsų regione”, – mano Kaja Kallas.

2023 m. liepą aljanso šalys pareiškė, kad nesiekia konflikto su Rusija ir nekelia jai grėsmės, tačiau Maskva nebus laikoma NATO partnere, kol nepakeis savo „priešiškos politikos”.

Jos taip pat patvirtino planą dislokuoti 300 000 karių rytiniame flange.