infa.lt

Vokietijos įstatymų leidėja Maria Noichl nori uždrausti sekso paslaugų pirkimą, tačiau ne visi tam pritaria.

„Turtingi vyrai, kurie turi laisvų pinigų, kuriuos gali išleisti seksui, susipažįsta su neturtingomis moterimis, kurios turi dulkintis, kad išgyventų. Taigi, koks gali būti didesnis skirtumas?” – klausia europarlamentarė Maria Noichl.

M. Noichl, Vokietijos įstatymų leidėja, priklausanti Socialistų ir demokratų (S&D) frakcijai, yra savotiška kovotoja už sekso paslaugas teikiančias moteris, kurios ne savo noru pateko į šią industriją. Ji siekia, kad visoje ES būtų priimtas Europos Parlamentą krečiantis reglamentas dėl sekso paslaugų, nes, pasak jos, „Europa yra tarsi sekso turizmo magnetas”.

Jos pozicija aiški: sekso paslaugų pardavimas nėra darbas, tai yra smurtas dėl lyties, todėl sekso paslaugų pirkimas ar sutenerio darbas turėtų būti neteisėtas.

Prostitucijos industrijoje dirbantiems žmonėms – daugiausia moterims, bet taip pat vyrams, migrantams ir transseksualams – nėra mokama už tai, kad jie „čia išgyvena savo seksualumą, tačiau moterims mokama už tai, kad jos nejuda, tyli ir nerėkia”, – aiškino ji „Politico” leidiniui.

Tačiau dėl jos pozicijos nesutariama, kai kurie įspėja, kad Noichl pasiūlymas gali pabloginti prostitučių darbo sąlygas.

Europos sekso paslaugų teikėjų teisių aljanso (ESWA) programų direktorius Luca Stevensonas, buvęs sekso paslaugų teikėjas, mano, kad jos pozicija yra nepagarbi.

„Kai sakote, kad prostitucija yra smurtas dėl lyties [ir] apmokamo išprievartavimo forma, iš tikrųjų sakote, kad sekso darbuotojos nesugeba atskirti išprievartavimo nuo sekso paslaugų”, – pareiškė jis.

ES vyksta aršūs ginčai dėl to, kaip geriausiai reguliuoti prostitucijos industriją.

Kai kurie nori visiško draudimo – tokią poziciją paprastai palaiko religinės ir kraštutinių dešiniųjų grupės. Kiti mano, kad prostitucija turėtų būti legali. Švedijoje sukurtas šiaurietiškas modelis yra kompromisinis absurdas: juo įteisinamas prostitučių paslaugų pardavimas, o už jų paslaugų pirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Noichl pasiūlymas visose ES šalyse kriminalizuoti prostitucijos paslaugų pirkimą ir sumažinti prostitučių išnaudojimą per [baudžiant] prekiautojus žmonėmis griauna tradicines Briuselio partijų pozicijas.

Nors jos neprivalomas pranešimas šiuo klausimu rugsėjį buvo palaikytas 234 balsais, Parlamento susiskaldymą rodo 122 susilaikiusieji ir 175 balsai prieš.

Galutinis Noichl tikslas – mažinti prostitučių paklausą, „nes paklausa sukuria rinką”. Pagrindiniai argumentai yra tai, kad žmonės galiausiai nustos pirkti sekso paslaugas, bijodami būti kriminalizuoti, o tai sumažins teikiamų sekso paslaugų kiekį.

Tačiau žaliųjų įstatymų leidėja Sylwia Spurek su tuo nesutinka. „Kriminalizavimas nėra išeitis… negalime to tiesiog uždrausti, nes taip prostitutės nepatenka į visuomenės globą ir apsaugą”, – sakė ji.

Tai taip pat dažnai „lemia tai, kad prostitutės dirba slaptai ir iš jų atimama galimybė organizuotis ir imtis veiksmingų veiksmų prieš išnaudojimą sekso industrijoje”, – sakė kita žaliųjų europarlamentarė Monika Vana.

Kiti, pavyzdžiui, Čekijos S&D frakcijos narė Radka Maxová, nepritaria sekso paslaugų pirkėjų kriminalizavimui, tačiau „visiškai pritaria elementams, kurie apima geresnę socialinę apsaugą, migracijos ir darbo įstatymus bei paramos programas, nes tai yra geriausios priemonės, leidžiančios moterims, jei jos to nori, rinktis kitą, nei prostitucija, karjeros kelią”.

Pasak ESWA atstovo Stevensono, Prancūzijos, kuri 2016 m. patvirtino Šiaurės šalių modelį, pavyzdys taip pat kelia klausimų.

Sumažinus sekso paslaugų paklausą ten, prostitutės turėjo mažiau galios spręsti, ką pasirinkti savo klientais. Dėl to „padaugėjo ŽIV atvejų tarp labiausiai marginalizuotų sekso paslaugų teikėjų”, o smurto atvejai tapo dažnesni, sakė jis.

Kai kuriose Vakarų šalyse iki 70% sekso paslaugų teikėjų yra migrantai, o tai kartais trukdo jiems gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, teigiama Pasaulinio sekso paslaugų projektų tinklo dokumente.

Stivensonas sako, kad Šiaurės šalių modelis yra „itin antifeministinis” ir „ignoruoja moterų ir kitų žmonių teisę priimti sprendimus dėl savo gyvenimo”.

Techniškai ES nesprendžia dėl sekso paslaugas teikiančių asmenų teisės aktų, tačiau Noichl nori, kad šalys narės „nuspręstų priimti europines taisykles arba – ir manau, kad tai bus greičiau – žingsnis po žingsnio viena po kitos perims Šiaurės šalių modelį”.

Kita vertus, Stivensonas mano, kad įstatymų leidėjai turėtų „susėsti prie vieno stalo su sekso paslaugų teikėjais ir ieškoti ilgalaikių [sprendimų] socialinėms problemoms spręsti.

„Deja, jie taip įsitikinę, kad prostitucijos kriminalizavimas ir paklausos nutraukimas yra vienintelis būdas, esą neturime jokių kitų prasmingų sprendimų”, – sakė jis.