infa.lt

„Žaliosios” darbotvarkės klausimu kelio atgal nėra

INFA.LT
2023.11.19 17:13

BRIUSELIS – Buvęs vyriausiasis ES žemės ūkio prekybos derybininkas turi žinią bloko prekybos partneriams visame pasaulyje: Briuselis nesitrauks iš savo žaliosios darbotvarkės, praneša „Politico” leidinys

Net jei perėjimas gali būti skausmingas.

„Nėra kelio grįžimui atgal”, – interviu „POLITICO” sakė Džonas Klarkas (John Clarke), iki neseniai išėjęs į pensiją vadovavęs Europos Komisijos deryboms dėl prekybos žemės ūkio produktais.

Siekis griežtinti ES aplinkosaugos ir klimato standartus ir lūkesčiai, kad ES nepriklausančios šalys, norinčios prekiauti su bloku, turėtų daryti tą patį, papiktino viso pasaulio vyriausybes, kurios kaltina Briuselį, kad šis naudoja žaliąjį tvarumą kaip pretekstą prekybos kliūtims prieš jas nustatyti.

Neseniai žlugo prekybos derybos su Australija, kuri yra pagrindinė jautienos, avienos ir cukraus eksportuotoja, Briuseliui atsisakius tenkinti Kanberos reikalavimus sudaryti geresnes sąlygas jos žemės ūkio sektoriui.

Nors derybose su Australija tvarumo klausimas nebuvo sprendžiamas, tikėtina, kad būsimose prekybos derybose bus nustatyta daugiau sąlygų, nes ES, net ir susidurdama su dideliu skepticizmu savo bloke, toliau įgyvendina savo pavyzdinę Žaliojo susitarimo darbotvarkę.

„Įvyko laikinas sulėtėjimas”, – pripažino Clarke’as, paminėdamas neseniai sužlugdytą pirmąją per du dešimtmečius ES gyvūnų gerovės taisyklių reformą.

„Ūkininkai sako, kad stabdykime kai kuriuos užmojus. Tačiau manau, kad einame tik viena kryptimi. Ir dėl labai, labai gerų priežasčių”, – pridūrė jis.

Daugiau pinigų nėra

Clarke’as, 1993 m. pradėjęs dirbti Komisijoje po tarnybos britų kolonijinėje Honkongo administracijoje, yra vienas iš nedaugelio britų, kuriems pasisekė gauti visą gyvenimą trunkantį darbą valstybės tarnyboje Briuselyje, kol jo šalis (Britanija) nusprendė pasitraukti iš ES.

65-erių metų vyras, kuris dabar savo namais vadina Briuselį, teigė, kad Europos ūkininkai neturėtų būti laikomi fanatikais, trukdančiais blokui siekti tvarumo, kaip kartais apie juos sakoma.

Nors „Žaliojo susitarimo” darbotvarkė yra „sudėtinga ir brangiai kainuoja kai kuriems žemės ūkio sektoriams, alternatyvos iš tiesų nėra, nes klimato kaita daro didelę žalą žemės ūkio produkcijai”, – sakė jis. „Ūkininkai yra pirmosios aukos”.

„Bus pasipriešinimo, bet kelio atgal nėra”, – pridūrė jis.

Vis dažniau potvyniai, sausros ir audros niokoja pasėlius ir žemę, todėl ES neturi pakankamo pinigų fondo, kad galėtų padėti ūkininkams ekstremalių situacijų atvejais, teigia jis.

„Galbūt per kelerius ateinančius metus bus daugiau [lėšų], skirtų padėti „Žaliajam sandėriui” ir klimato kaitos švelninimui, – sakė Clarke’as, – arba bent jau bus perskirstyti esami pinigai” ES žemės ūkio biudžete, Bendrojoje žemės ūkio politikoje.

Daugiau pinigų padėtų „išlaikyti konkurencingumą našumo lygmenyje” švelninant klimato poveikį, aiškino jis.

Tačiau Clarke’as teigė nesitikintis, kad BŽŪP biudžetas, kurio dalis bendrame ES biudžete jau dešimtmečius mažėja, bus labai padidintas.

Gyvūnų gerovė

Nors darbas, susijęs su Žaliuoju sandėriu, lėtėja, Clarke’as atmetė mintį, kad prekybos derybos turėjo įtakos mažinant tokių reformų, kaip bloko standartų, susijusių su elgesiu su ūkiniais gyvūnais, peržiūrėjimas, mastą.

Tačiau naujausi pranešimai rodo, kad prekybos derybos su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku galėjo būti „vinis į gyvūnų gerovės dokumentų rinkinio karstą” – tai reiškia, kad ES prekybos partneriams nepriimtina laikytis aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, pavyzdžiui, ūkinių gyvūnų laikymo be narvų sistemų arba žalojimo draudimo.

„Galbūt tai turėjo tam tikros įtakos, – sakė Clarke’as, – tačiau pagrindinė priežastis buvo ta, kad teisėkūros darbotvarkė yra per sunki”.

Be to, Clarke’as teigė, kad ūkininkai jau dabar „turi priimti įvairius aplinkosaugos ir klimato srities teisės aktus… Tai būtų tiesiog per didelis krūvis”.

Vienas iš ES ūkininkų grupių nuogąstavimų yra tas, kad dėl gyvūnų gerovės standartų griežtinimo sektorius taptų mažiau konkurencingas (gerokai brangesnis) trečiųjų šalių ir prekybos partnerių atžvilgiu.

Tačiau, pasak Clarke’o, „visiškai akivaizdu, kad galima reikalauti, jog importuojamiems produktams būtų taikomi lygiaverčiai gyvūnų gerovės standartai”. Jis paaiškino, kad pagal Pasaulio prekybos organizacijos teisės aktus importuojamiems produktams gali būti taikomos taisyklės, jei visuomenė išreiškia etinį susirūpinimą.

„Ateityje taip bus ir su [draudimu] laikyti gyvūnus narvuose ar kitomis gyvūnų gerovės taisyklėmis”, – sakė jis, turėdamas omenyje ES peticiją, kurią pasirašė daugiau nei milijonas žmonių.

Sumažinusi savo užmojus, Komisija vis dar planuoja kitą mėnesį pasiūlyti gyvų gyvūnų vežimo reformas.

Keli įstatymų leidėjai ir nevyriausybinės organizacijos prašė uždrausti importuoti gyvus gyvūnus į trečiąsias šalis dėl to, kad kelionės yra labai ilgos, ir dėl to, kad ES nesugeba užtikrinti jų gerovės už savo sienų.

Clarke’o nuomone, galiausiai tai bus padaryta, nes to reikalauja didelė visuomenės dalis. „Vis daugiau šalių tai daro”, – sakė jis, paminėdamas Australiją ir Naująją Zelandiją, o pastaruoju metu – Jungtinę Karalystę.

Tačiau „tai nebus padaryta per vieną naktį”, – pridūrė jis, – „nes tai pakenks ūkininkams ir gamintojams, pajamoms ir pragyvenimo šaltiniams tose vietovėse, kur jau dabar masiškai mažėja kaimo gyventojų.”

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 276

Žymos:

komentarai 2

  1. Sugrius    -  2023-11-19, 20:06

    sitas kortu namelis ir tie zalieji kursai su gyvunu gerove – isnyks,kaip socializmas!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...

kartojant propagandonine klise apie USSR,deretu zinoti,kad laisves ten buvo milijona kartu daugiau! Dar yra tada...

pelno mokescio,nes turtingiausi gi vargsai! Ir dar kam nors neaisku,ka atstovauja sitie i6gamos ir ka...

gelbeti "tauta",atsiprasant,savo noru pasirinkusia vergija!? Juk niekas neverte!...

Na

Back to USSR. Pademonstravimas kas mūsų visų laukia jau labai greitai. Ne pakankamai "žalias"- išjungti...