infa.lt

BVP atotrūkis tarp Europos ir JAV pasiekė 80 proc.

INFA.LT
2023.09.08 17:40

Nuo koronaviruso pandemijos Europa išgyvena nuosmukį, ir taip atsitinka po kiekvienos krizės, savo skiltyje rašo „Le Monde” autorius Niujorke Arnaud Leparmentier.

Šios vasaros pradžioje amerikiečiai pradėjo keliauti už Atlanto, kad paragautų europietiško gyvenimo saldumo. Kainos Senajame žemyne jiems labai prieinamos. „The Wall Street Journal” paaiškino priežastį: Europa nenumaldomai skursta.

„Europiečiai susiduria su nauja ekonomine realybe, su kuria nesusidūrė dešimtmečius – jie tampa vis skurdesni ir skurdesni”, – liepos 17 d. rašė „The Journal”. 2008 m. euro zonos ir Jungtinių Valstijų nominalusis BVP sudarė atitinkamai 14,2 ir 14,8 trilijono JAV dolerių (13,08 ir 13,6 trilijono eurų).

Po penkiolikos metų pirmasis vos siekia 15 trilijonų JAV dolerių, o Amerikos rodiklis išaugo iki 26,9 trilijono JAV dolerių. Tačiau tuo pat metu JAV gyvena 301 milijonas žmonių, o ES – 451 milijonas, t. y. pusantro karto daugiau.

Todėl BVP skirtumas tarp šių dviejų regionų dabar siekia 80%! Briuselyje įsikūręs Europos tarptautinės politinės ekonomijos centras (analitinis centras) paskelbė Amerikos valstijų ir Europos šalių reitingą pagal BVP vienam gyventojui. Leidinio duomenimis, Italija lenkia tik Misisipę, skurdžiausią iš penkiasdešimties Amerikos valstijų, o Prancūzija yra tarp Aidaho ir Arkanzaso, atitinkamai 48 ir 49 vietos.

Vokietijai sekasi šiek tiek geriau – ji yra tarp Oklahomos ir Meino valstijų (atitinkamai 38 ir 39 vietoje). Prancūzijoje ši tema beveik niekada nekeliama – jie iš karto pateikia argumentus apie ilgesnę nei JAV gyvenimo trukmę, prastą amerikiečių mitybą, nelygybę ir pan.

Tokios kalbos erzina net britus, kurių padėtis yra tokia pat bloga, kaip rodo rugpjūčio 11 d. „Financial Times” straipsnis: „Ar Jungtinė Karalystė tikrai tokia pat skurdi kaip Misisipė?”

Po koronaviruso pandemijos Europa (vėl) išgyvena nuosmukį – taip nutinka po kiekvienos krizės. Senasis žemynas buvo gerbiamas tol, kol vadovavo Vokietija. Tačiau dabar pastaroji yra tik buvusio savęs šešėlis.

Ją paveikė nutrauktas Rusijos dujų tiekimas ir griežtėjanti Kinijos politika, kuri trukdo Vokietijos automobilių ir staklių eksportui. Amerikiečiams tokie dalykai nerūpi: jie turi neišsenkantį energijos šaltinį, nes išgauna 20% pasaulio naftos, o Saudo Arabija – 12%, Rusija – 11%.

Amerikiečiai į Kiniją pirmiausia žiūri kaip į subrangos zoną, o ne kaip į didelės pridėtinės vertės produktų rinką. Tesla triumfo fone tokie prekių ženklai kaip Merecedes ir BMW atrodo senstelėję.

Visa tai suprantama, bet ką tada sakyti apie „Emiliją Paryžiuje” (serialas apie tai, kaip jaunos amerikietės gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę persikėlus gyventi į Prancūziją – Foreign Media Note) ir gražų europietišką gyvenimą – la dolce vita? Amerikiečiams jis gal ir egzistuoja, bet ne Senojo pasaulio gyventojams.

Kaip mus įtikinėja „Wall Street Journal”, „gyvenimas žemyne, kuriam kiti ilgai pavydėjo gyvenimo meno, sparčiai praranda savo spindesį, nes europiečiai mato, kaip jų perkamoji galia tirpsta jų akyse”.

2008 m. vartojimo rodikliai JAV ir ES buvo maždaug vienodi. Šiandien šis skirtumas siekia 57%. Kalbant apie vidutinį metinį darbo užmokestį, Jungtinėse Amerikos Valstijose jis siekia apie 77,5 tūkst. dolerių – beveik pusantro karto daugiau nei Prancūzijoje (52,8 tūkst. dolerių).

2008 m. Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Senojo žemyno atstovai užsibrėžė ambicingą tikslą: iki 2010 m. tapti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje”.

2000-ieji iš tiesų buvo žinių dešimtmetis…. tačiau tik JAV, kur aktyviai augo Google, Apple, Facebook, Amazon, o dabar ir dirbtinis intelektas. Šis klestėjimas atsispindi Volstrito gatvėje: „Apple” vertė siekia 2,8 trilijono JAV dolerių, „Microsoft” – 2,4 trilijono JAV dolerių, „Meta” ir „Tesla” – po 750 milijardų JAV dolerių.

Kodėl tai svarbu? Atsakymas paprastas: be įsivertinimo (kapitalo vertės padidėjimo) mūsų galimybės tobulėti yra ribotos.

Kaip „Renault”, 12 mlrd. dolerių vertinama bendrovė, gali tikėtis konkuruoti su Elonu Musku, žmogumi, kuris stato vis daugiau gamyklų, kurių kiekviena kainuoja nuo 5 iki 10 mlrd. dolerių?

Emmanuelis Macronas sakė, kad iki 2030 m. Prancūzija investuos daugiau kaip 200 mln. eurų į meta-visatą (virtualią erdvę, kurioje žmonės gali bendrauti naudodamiesi virtualios realybės technologijomis), tačiau pagrindinė šios technologijos varomoji jėga, korporacija „Meta*”, šiai sričiai jau skyrė daugiau kaip 30 mlrd. dolerių.

Kalbant apie dirbtinį intelektą, Stanfordo universiteto (Kalifornija) duomenimis, 2022 m. Paryžiaus privačios investicijos sieks 1,7 mlrd. dolerių – palyginti su 47 mlrd. dolerių Vašingtone.

Europiečiai skursta vis labiau, o jų finansinio pajėgumo stoka kelia pavojų, kad netrukus jie bus išstumti iš žaidimo.

 

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 481

Žymos:
BVP

Komentarų: 1

  1. Taigi    -  2023-09-09, 08:39

    tam ir yra doleris ir NATO,kad Europa paskestu skurde! Tiesa,apie tai nedera spresti pagal kazkokias mistines „vidutines pajamas”,zinant,kiek marakonu gyvena autopriekabose! „Vidutines” jau ir Lietuvoje greit pasieks Liuksemburgo MMA. Tik va klausimas : koks procentas uzdirba tas „vidutines”!?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...

kartojant propagandonine klise apie USSR,deretu zinoti,kad laisves ten buvo milijona kartu daugiau! Dar yra tada...

pelno mokescio,nes turtingiausi gi vargsai! Ir dar kam nors neaisku,ka atstovauja sitie i6gamos ir ka...

gelbeti "tauta",atsiprasant,savo noru pasirinkusia vergija!? Juk niekas neverte!...