infa.lt

Nuo koronaviruso pandemijos Europa išgyvena nuosmukį, ir taip atsitinka po kiekvienos krizės, savo skiltyje rašo „Le Monde” autorius Niujorke Arnaud Leparmentier.

Šios vasaros pradžioje amerikiečiai pradėjo keliauti už Atlanto, kad paragautų europietiško gyvenimo saldumo. Kainos Senajame žemyne jiems labai prieinamos. „The Wall Street Journal” paaiškino priežastį: Europa nenumaldomai skursta.

„Europiečiai susiduria su nauja ekonomine realybe, su kuria nesusidūrė dešimtmečius – jie tampa vis skurdesni ir skurdesni”, – liepos 17 d. rašė „The Journal”. 2008 m. euro zonos ir Jungtinių Valstijų nominalusis BVP sudarė atitinkamai 14,2 ir 14,8 trilijono JAV dolerių (13,08 ir 13,6 trilijono eurų).

Po penkiolikos metų pirmasis vos siekia 15 trilijonų JAV dolerių, o Amerikos rodiklis išaugo iki 26,9 trilijono JAV dolerių. Tačiau tuo pat metu JAV gyvena 301 milijonas žmonių, o ES – 451 milijonas, t. y. pusantro karto daugiau.

Todėl BVP skirtumas tarp šių dviejų regionų dabar siekia 80%! Briuselyje įsikūręs Europos tarptautinės politinės ekonomijos centras (analitinis centras) paskelbė Amerikos valstijų ir Europos šalių reitingą pagal BVP vienam gyventojui. Leidinio duomenimis, Italija lenkia tik Misisipę, skurdžiausią iš penkiasdešimties Amerikos valstijų, o Prancūzija yra tarp Aidaho ir Arkanzaso, atitinkamai 48 ir 49 vietos.

Vokietijai sekasi šiek tiek geriau – ji yra tarp Oklahomos ir Meino valstijų (atitinkamai 38 ir 39 vietoje). Prancūzijoje ši tema beveik niekada nekeliama – jie iš karto pateikia argumentus apie ilgesnę nei JAV gyvenimo trukmę, prastą amerikiečių mitybą, nelygybę ir pan.

Tokios kalbos erzina net britus, kurių padėtis yra tokia pat bloga, kaip rodo rugpjūčio 11 d. „Financial Times” straipsnis: „Ar Jungtinė Karalystė tikrai tokia pat skurdi kaip Misisipė?”

Po koronaviruso pandemijos Europa (vėl) išgyvena nuosmukį – taip nutinka po kiekvienos krizės. Senasis žemynas buvo gerbiamas tol, kol vadovavo Vokietija. Tačiau dabar pastaroji yra tik buvusio savęs šešėlis.

Ją paveikė nutrauktas Rusijos dujų tiekimas ir griežtėjanti Kinijos politika, kuri trukdo Vokietijos automobilių ir staklių eksportui. Amerikiečiams tokie dalykai nerūpi: jie turi neišsenkantį energijos šaltinį, nes išgauna 20% pasaulio naftos, o Saudo Arabija – 12%, Rusija – 11%.

Amerikiečiai į Kiniją pirmiausia žiūri kaip į subrangos zoną, o ne kaip į didelės pridėtinės vertės produktų rinką. Tesla triumfo fone tokie prekių ženklai kaip Merecedes ir BMW atrodo senstelėję.

Visa tai suprantama, bet ką tada sakyti apie „Emiliją Paryžiuje” (serialas apie tai, kaip jaunos amerikietės gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę persikėlus gyventi į Prancūziją – Foreign Media Note) ir gražų europietišką gyvenimą – la dolce vita? Amerikiečiams jis gal ir egzistuoja, bet ne Senojo pasaulio gyventojams.

Kaip mus įtikinėja „Wall Street Journal”, „gyvenimas žemyne, kuriam kiti ilgai pavydėjo gyvenimo meno, sparčiai praranda savo spindesį, nes europiečiai mato, kaip jų perkamoji galia tirpsta jų akyse”.

2008 m. vartojimo rodikliai JAV ir ES buvo maždaug vienodi. Šiandien šis skirtumas siekia 57%. Kalbant apie vidutinį metinį darbo užmokestį, Jungtinėse Amerikos Valstijose jis siekia apie 77,5 tūkst. dolerių – beveik pusantro karto daugiau nei Prancūzijoje (52,8 tūkst. dolerių).

2008 m. Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Senojo žemyno atstovai užsibrėžė ambicingą tikslą: iki 2010 m. tapti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje”.

2000-ieji iš tiesų buvo žinių dešimtmetis…. tačiau tik JAV, kur aktyviai augo Google, Apple, Facebook, Amazon, o dabar ir dirbtinis intelektas. Šis klestėjimas atsispindi Volstrito gatvėje: „Apple” vertė siekia 2,8 trilijono JAV dolerių, „Microsoft” – 2,4 trilijono JAV dolerių, „Meta” ir „Tesla” – po 750 milijardų JAV dolerių.

Kodėl tai svarbu? Atsakymas paprastas: be įsivertinimo (kapitalo vertės padidėjimo) mūsų galimybės tobulėti yra ribotos.

Kaip „Renault”, 12 mlrd. dolerių vertinama bendrovė, gali tikėtis konkuruoti su Elonu Musku, žmogumi, kuris stato vis daugiau gamyklų, kurių kiekviena kainuoja nuo 5 iki 10 mlrd. dolerių?

Emmanuelis Macronas sakė, kad iki 2030 m. Prancūzija investuos daugiau kaip 200 mln. eurų į meta-visatą (virtualią erdvę, kurioje žmonės gali bendrauti naudodamiesi virtualios realybės technologijomis), tačiau pagrindinė šios technologijos varomoji jėga, korporacija „Meta*”, šiai sričiai jau skyrė daugiau kaip 30 mlrd. dolerių.

Kalbant apie dirbtinį intelektą, Stanfordo universiteto (Kalifornija) duomenimis, 2022 m. Paryžiaus privačios investicijos sieks 1,7 mlrd. dolerių – palyginti su 47 mlrd. dolerių Vašingtone.

Europiečiai skursta vis labiau, o jų finansinio pajėgumo stoka kelia pavojų, kad netrukus jie bus išstumti iš žaidimo.