infa.lt

Opozicijai priklausančių Seimo narių grupė registravo Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo keisti teisėjų – buvusių politikų nusišalinimo tvarką. Teisėkūros iniciatyva kilo po to, kai Europos Komisija (EK) 2023 metų teisės viršenybės principo taikymo ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje skiriant politikus Konstitucinio Teismo teisėjais nėra taikomas joks atšalimo laikotarpis.

„Akivaizdu, kad po Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Konstitucinio Teismo politizavimo grėsmė tapo europiniu klausimu. Gautos EK pastabos dėl teisės viršenybės principo rodo, kad esama situacija Lietuvą diskredituoja tarptautinės bendruomenės akyse.

Po tos kritikos, kurią išgirdome iš EK, turime pripažinti, kad neužtikriname efektyvaus valdžių, politinės bendruomenės ir teismų atskyrimo, kas gali sukurti Konstitucinio Teismo ir jo priimamų sprendimų priklausomumą nuo politikų.

Dėl to būtina nedelsiant reaguoti ir tobulinti Konstitucinio Teismo teisėjų, prieš tai buvusių politikais, nusišalinimo mechanizmą“, – sako Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.

Seimo narė A. Širinskienė atkreipia dėmesį į neseną precedentą, kai Konstitucinio Teismo teisėjas vertino įstatymą, už kurį pats neseniai balsavo Seime. „Šiuo metu, nesant teisėjo „atšalimo“ nuo politikos laikotarpio aiškių nusišalinimo kriterijų, yra susikūrusi „pilkoji zona“, kai nėra aišku, kokiu etiniu ir teisiniu standartu teisėjas vadovavosi ar turėtų vadovautis.

Tad kartu su kolegomis registruotos Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos panaikins tą „pilkąją zoną“, pateikdamos aiškias sąlygas, kuomet teisėjas – buvęs valstybės politikas – turi nusišalinti, o kuomet – jau ne, nes pakankamai „atšalo“ nuo politikos“, – teigia Seimo narė A. Širinskienė.

Registruotais Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti du naujus nusišalinimo / teisėjo nušalinimo pagrindus:

1) kai jis yra pats rengęs ir teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje, arba išleidęs teisės aktą, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje;

1) kai jis su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (ar) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais. Šis Konstitucinio Teismo teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas taikomas vienus metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas.

Tikimasi, kad projektas bus pateiktas Seimui artėjančios rudens sesijos metu. Projektą teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė, Algirdas Stončaitis, Beata Pietkiewicz, Algirdas Butkevičius, Vilija Targamadzė, Zenonas Streikus.

infa.lt: Lietuvoje apskritai neegzistuoja valdžių atskyrimas: tas pats politikas yra ir vykdomosios (Vyriausybės), ir įstatymų leidžiamosios valdžios (Seimo) narys. Seimas ir Prezidentas skiria teisėjus, kas juos daro priklausomais nuo įstatymų leidžiamosios valdžios. Akivaizdu, kad skiriami bus palankūs valdančiajai koalicijai ar prezidentūrai. Policijos vadovybė lygiai taip pat priklausoma nuo politikų. Visas priklausomybes galima lengvai panaikinti įvedant renkamas pareigybes, tačiau jau virš 30 metų tas nepadaroma, nes naudinga valdantiesiems. Visų partijų valdantiesiems.