infa.lt

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad visi suinteresuoti sureguliuoti Rusijos ir Ukrainos konfliktą, tačiau ji nemato tam dabar prielaidų.

Pasak jos, Kijevo sąjungininkai laukia, kol Rusija duos ženklą, kad yra tam pasirengusi.  Tačiau pažymėjo, kad sąjungininkai nesiims veiksmų be Ukrainos sprendimų.

„Tango šokiui reikia dviejų. Mums reikia kokio nors signalo iš Rusijos, ir nemanau, kad kas nors iš mūsų aljanso narių yra pasirengęs ką nors daryti be Ukrainos. Taigi viskas prasideda nuo jų – ko Ukraina iš to nori”, – JAV Baltuosiuose rūmuose sakė M. Frederiksen, kurią cituoja „Associated Press” agentūra.

Rusijos ir Ukrainos konflikto metu jau buvo pasiūlytos kelios taikos iniciatyvos. Jas pateikė Kinija, Vatikanas, Afrikos šalys, Brazilija, Indonezija ir kitos šalys.

Paskutinė, Indonezijos pateikta iniciatyva, numato ugnies nutraukimą iš abiejų pusių, atsitraukimą nuo susilietimo linijos per 15 km, tarptautinių taikos pajėgų įvedimą demilitarizuotoje zonoje ir JT surengtą referendumą okupuotose teritorijose dėl apsisprendimo kieno valdomi nori išlikti šių sričių gyventojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė apie norą susitarti „atsižvelgiant į geopolitines realijas” – invazijos metu Rusijos Federacija okupavo Donbaso bei Zaporožės ir Chersono sritis.

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja išvesti Rusijos kariuomenę iš teritorijų, kurias Kijevas laiko savo nuosavybe, kad būtų galima pradėti derybas.

Maxas Bergmannas, buvęs aukštas Valstybės departamento pareigūnas, o dabar Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone Europos, Rusijos ir Eurazijos programos direktorius,  pažymėjo aukštą europiečių ir kitų Vakarų sąjungininkų pasirengimo remti Ukrainą lygį, tačiau uždavė esminį klausimą: „Abiejose Atlanto pusėse kyla klausimas: Kiek iš tikrųjų reikės lėšų Ukrainai išlaikyti?”