infa.lt

REUTERS

Kaip Vengrijos kariuomenė ir karinis-pramoninis kompleksas tapo kontroliuojami ministro pirmininko

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas Vengrijos kariuomenėje ir šalies kariniame-pramoniniame komplekse Vakarų šalininkus pamažu keičia asmeniškai jam lojaliais ir prorusiškai nusiteikusiais žmonėmis, rašo „Financial Times”.

Pasak laikraščio, šios plataus masto kampanijos pradžia buvo pernai paskirtas gynybos ministras Kryštofas Szalaj-Bobrownickis, kuris dabar vykdo kariuomenės personalo valymą, keisdamas aukščiausio rango karininkus. O tarp karinio pramoninio komplekso vadovų atsiduria vis daugiau su premjeru susijusių žmonių.

Praėjusių metų gegužę Vengrijos gynybos ministru paskirtas Kryštof Szalaj-Bobrownicki yra ilgametis Ministro Pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkas. Jo paskyrimas, kaip rašo „Financial Times”, remdamasis ekspertais, „rodo didėjančią premjero įtaką… ginkluotosioms pajėgoms ir gynybos pramonei”.

Sausio pabaigoje Vengrijos gynybos ministras Szalay-Bobrownicki paskelbė apie dideles pertvarkas kariuomenėje.

Šimtai aukštų karininkų, įskaitant generolus ir pulkininkus, kurių daugelis visą savo karjerą praleido NATO, neteko pareigų. Čekijos prezidentas Petras Pavelas, buvęs NATO generolas, masinį Vengrijos kariuomenės pertvarkymą pavadino „laipsniško valdžios sutelkimo aplink Viktorą Orbaną ir apribojimų visiems, kurie laikosi kitokių pažiūrų”, dalimi.

Pats gynybos ministras, atsakydamas į kritiką, teigė, kad masinis pertvarkymas nebuvo susijęs su kariuomenės „orbanizacija”, o atitiko meritokratijos principus – kai aukščiausius postus užima gabiausi ir talentingiausi žmonės. „Nėra jokių paslėptų planų”, – vasario pradžioje sakė gynybos ministras.

Kaip pažymi Budapešto Strateginių ir gynybos studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Tamásas Csiky Varga, Krisztofas Szalay-Bobrownicki yra Vengrijos kariuomenės atsargos kapitonas ir tarnavo Vengrijos rūmų gvardijoje.

Jis taip pat yra Vengrijos atsargos asociacijos garbės pirmininkas. Nuo 2016 m. iki 2022 m. jis buvo Vengrijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, o kaip verslininkas yra investavęs į Vengrijos gynybos bendroves.

Tačiau, pasak T.C, Vargos, dabartinis gynybos ministras vargu ar galėjo viso to pasiekti nebūdamas „svarbus Orbano valdančiojo elito narys”.

Kryštofas Szalaj-Bobrownicki anksčiau buvo vyriausybę remiančio analitinio centro „Sazadvega Foundation” vykdomasis viceprezidentas, taip pat politinio žurnalo savininkas. Tačiau svarbiausia, kad gynybos ministras visada palaikė glaudžius ryšius su Nacionaline bendradarbiavimo tyrimų sistema (NER) – organizacijų, susijusių su Ministru Pirmininku Viktoru Orbanu arba jo partija, tinklu.

Konkrečiai, dar 2021 m. K. Szalay-Bobrownicki įsigijo Čekijos orlaivių gamintoją „Aero Vodochody”, gavęs 150 mln. eurų paskolą iš Vengrijos plėtros banko. O likus kelioms savaitėms iki paskyrimo gynybos ministru jis buvo užsitikrinęs maždaug 180 mln. eurų vertės valstybinę sutartį dėl 12 žvalgybinių mokomųjų lėktuvų tiekimo.

Pradėjęs eiti ministro pareigas jis buvo priverstas parduoti šį verslą. Pirkėjas buvo Zsolt Ernadi, naftos bendrovės MOL vadovas, taip pat laikomas Viktoro Orbano bendražygiu.

Salaj-Bobrownicki, tapęs gynybos ministru, turėjo atsisveikinti ir su kitais verslais. Pavyzdžiui, jis paliko „Transmashholding Hungary”, bendrą įmonę su Rusijos „Transmashholding”. Jis pardavė savo 50% įmonės akcijų paketą, vėlgi Z. Ernadi.

Galiausiai telekomunikacijų bendrovė 4iG taip pat atsidūrė premjero draugų rankose. 2018 m. turtingiausias Vengrijos žmogus ir ilgametis Viktoro Orbano draugas Lerinkas Mesarošas pigiai nusipirko kadaise nuostolingai veikusią bendrovę. Įmonė iš karto pradėjo laimėti didelius valstybinius užsakymus, nuo to laiko jos pajamos išaugo kelis kartus, o akcijų kaina pakilo nuo 40 iki 700 Vengrijos forintų.

Paaiškėjo, kad būtent ši bendrovė yra viena iš pagrindinių Viktoro Orbano projekto atgaivinti Vengrijos karinį-pramoninį kompleksą dalyvių. Jos partneris buvo Vokietijos koncernas Rheinmetall, kuris įsigijo 25% Vengrijos įmonės akcijų.

Dabar jų bendra įmonė teiks IT paslaugas kariuomenei. Be to, pagal partnerystės sutartį Rheinmetall parduos Vengrijai šimtus modernių šarvuočių Lynx, taip pat amunicijos ir techninės įrangos ir atidarys bent tris tankų, amunicijos ir sviedinių gamyklas. Praėjusį mėnesį Vengrijoje jau pradėta gaminti būtent šiuos Lynx PKM.

Apie galutinį Viktoro Orbano tikslą jis paskelbė dar praėjusių metų viduryje – Vengriją paversti Rytų Europos karinės pramonės centru.

Iki 2023 m. pabaigos šalies aukštųjų technologijų gynybos pramonė turėtų pasiekti 500 mln. dolerių metinę apyvartą. „Mes kuriame gynybos pramonę čia, namuose, Vengrijoje, tokią, kuri gali tiekti modernius ginklus”, – anksčiau pareiškė premjeras.