infa.lt

Kinija ir naujo Šaltojo karo idėjų populiarumo augimas

29 rugpjūčio
01:01 2016

straitstimes.com

paveikslėlis

Vaikai su Rusijos ir Kinijos vėliavomis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikinimo ceremonijoje Pekine 2016 metų liepą.

Kai maždaug prieš du metus pasaulyje suskambo pirmas, artėjančio Šaltojo karo tarp grupės šalių sąjungininkių vadovaujamų JAV ir aljanso Pekinas-Maskva, skambutis – ši idėja neiššaukė Kinijoje ypatingo dėmesio. Tačiau pastaruoju metu ji tampa vis populiaresnė ir virsta pagrindine kinų diskusijų tema. Nors, šis naujas smalsumo objektas jokiu būdu neatspindi Kinijos siekio vykdyti panašų kursą, o ir sąlygų grįžti Šaltojo karo laikams taip pat nėra, analitikų nuomone, vertėtų imtis saugumo priemonių mažinant konfliktų kilimo tikimybę.

Prie Šaltojo karo temos dėmesys sugrįžo po to, kai praėjusį mėnesį buvo paskelbta, jog Jungtinės Valstijos dislokavo savo galingą priešraketinės gynybos sistemą THAAD Pietų Korėjoje. Nežiūrint į tai, jog šis žingsnis buvo paaiškintas būtinybe neutralizuoti grėsmei, kylančiai iš Šiaurės Korėjos, Kinija ir Rusija palaikė, jog tokios šiuolaikiškos ginkluotės sistemos dislokacija taip arti jų sienų yra grėsmės šaltinis jų nacionalinio saugumo interesams.

Vašingtonas tik dar pakurstė ugnį, kai ryžtingai palaikė arbitražo tribunolo Hagoje sprendimą, savo nuosprendžiu liepos 12 dieną atsisakė pripažinti Kinijos teritorinių pretenzijų legitimumą Pietų Kinijos jūroje. Po šių dviejų įvykių Kinijos masinės informacijos priemonės (MIP) ėmė vis dažniau naudoti terminą „xin leng zhan“, arba „naujas Šaltasis karas“.

Valstybės informacinės agentūros „Xinhua” liepos 29-osios komentaras buvo publikuotas su antrašte „Naujas Šaltasis karas Šiaurės-rytų Azijoje įgauna grėsmingą mastą: Seulas dislokuoja savo teritorijoje amerikiečių priešraketinę sistemą THAAD“. Straipsnyje tvirtinama, jog šis įvykis iššauks ginklavimosi varžybas ir privers regiono šalis palaikyti tą ar kitą konflikto pusę, kaip tai jau yra buvę ankstesnio Šaltojo karo metais.

Redakcinis rugpjūčio 12 straipsnis laikraštyje „Global Times“, leidinyje susijusiame su Kinijos komunistų partija, skelbia: „Regione formuojasi karinis aljansas JAV-Japonija-Šiaurės Korėja, apjungtas priešraketinės gynybos sistema THAAD, tačiau kol kas nežinoma ar unisonu į tai ką nors atsakys Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja“.

„Tačiau, galima su giliu įsitikinimu tvirtinti, jog Šiaurės-rytų Azija atsidūrė neišvengiamos naujojo Šaltojo karo grėsmės akivaizdoje“, rašo komentaro autoriai.

Taip pat kinų analitikai interpretuoja įvykius per „naujo Šaltojo karo“ prizmę, priešpastatydami Kiniją, Rusiją ir Šiaurės Korėją,  Jungtinėms Valstijoms, Japonijai ir Pietų Korėjai.

Daugkartiniai priminimai ir diskusijos apie Šaltąjį karą, įtampos periodą nuo 1947 iki 1991 metų, kai Vakarų blokas vadovaujamas JAV ėjo kaktomuša su Tarybų Sąjunga ir jos rytinėmis partnerėmis kovoje už ideologinę ir karinę įtaką planetoje, sąlygotos ir Kinijos-Rusijos strateginės partnerystės stiprėjimu.

Kinija ir Rusija gilina karinį bendradarbiavimą, tame tarpe ir vykdydamos bendrus karinius-jūrinius manevrus, kurie šį rugsėjį vyks Pietų Kinijos jūroje, kur Pekinas veda įtemptus teritorinius ginčus su keletu Pietryčių Azijos šalių.

Šis dvilypis aljansas, kai kuriais duomenimis, dirba kurdamas priemones, kurias galima priešpastatyti THAAD sistemai, kuri, neskaitant Pietų Korėjos, gali būti artimiausiu metu dislokuota Japonijoje. Kinų ekspertai skatina Pekiną glaudesniam bendradarbiavimui su Maskva šioje srityje.

Birželio mėnesį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su savo rusiškuoju kolega Vladimiru Putinu Pekine. Tuo pačiu reikėtų pastebėti, jog tai buvo jau 17-as šių dviejų lyderių susitikimas nuo 2012-ųjų metų pabaigos. Jie patvirtino tris bendrus pareiškimus, vienas iš kurių išreiškia protestą prieš Vakarų vykdomą tarptautinės teisės interpretavimą jų veiksmų atžvilgiu.

Kinija ir Rusija pirmą kartą prisilaiko bendros pozicijos ir jų aiškiai šilti tarpusavio santykiai liudija apie tai, kad Šaltasis karas jau prasidėjo, mano ekspertas Korėjos klausimais, Zhejiang universiteto profesorius Li Dunqiu, liepos 30 paskelbęs savo komentarą dienraštyje „China Youth“.

Profesorius Li rašo, jog naujas Šaltasis karas prasidėjo nuo to, kai Jungtinės Valstijos destabilizavo balansą Azijos-Ramiojo vandenyno regione, ir jis be abejonės tęsis po naujojo JAV prezidento išrinkimo šių metų lapkričio mėnesį.

Jo nuomone, nors Kinija visiškai netrokšta naujo Šaltojo karo, kuris gali suduoti skaudų smūgį jos ekonomikai ir įtakos pasauliui augimui, ji turi pasipriešinti destabilizuojantiems JAV veiksmams suartėdama su Rusija ir Šiaurės Korėja.

Kinų analitikai tvirtina, jog augantis dėmesys šiai temai yra vijimosi paskui sensacijas masinėse informacijos priemonėse (MIP), o taip pat „vanagų“ pastangų, nukreiptų konfrontacijos aštrėjimui su Jungtinėmis Valstijomis, rezultatas. Jie neigia, jog tai yra Šaltojo karo idėjos populiarumo augimo Kinijoje ir tų žingsnių, kuriuos ji daro situacijos aštrinimo kryptimi, požymis. Daugelis autorių nurodo į kliūtis formuojant kažkokį naują antivakarietišką aljansą, tarp kurių pirmiausiai įvardinamas gilus tarpusavio nepasitikėjimas tarp Maskvos, Pekino ir Pchenjano.

Kinų-amerikiečių santykių ekspertas iš Kinijos liaudies Universiteto Jin Canrong sako, jog pagrindinė naujojo Šaltojo karo charakteristika yra tame, kad konkurencija vyrauja prieš bendradarbiavimą, kas absoliučiai neatitinka dabartinių Kinijos ir JAV santykių konteksto.

„Kinija išlieka naujo santykių tipo idėjos su Jungtinėmis Valstijomis formavimo šalininkė, kurių pagrindinis akcentas bendradarbiavimas ir siekis išvengti konfliktų“, pasakė jis savo interviu „The Straits Times“. Taip pat jis pridėjo, jog dar viena svarbia aplinkybe Kinijos užsienio politikoje yra principas, atitinkamai kuriam neleidžiamas karinių aljansų formavimas su užsienio valstybėmis, tame tarpe ir su Rusija.

Ekspertas Šiaurės-rytų Azijos klausimais iš Pekino universiteto Wang Dong taip pat nėra linkęs laikyti, jog Kinija ir Jungtinės Valstijos stoja į naująjį Šaltąjį karą, nors „vis dažniau matomi tokie manevrai kaip jėgų balanso ir priemonių jį atstatant pasikeitimas, kas veda link konkuravimo amerikiečių-kinų santykiuose paaštrėjimo“.

„Nežiūrint į būdingą daugeliui informacijos šaltinių bėgimą paskui sensacijas, Kinija ir Jungtinės Valstijos nestoja į naują Šaltąjį karą, kadangi, pirma, šios dvi šalys susijusios didele tarpusavio priklausomybe, kaip ekonominiu taip ir socialiniu lygmeniu, ir antra, naujo Šaltojo karo kaina tarp tokių branduolinių valstybių kaip Kinija ir JAV nepriimtinai aukšta“, pasakė jis „The Straits Times“ korespondentui.

Be to, analitikai tvirtina, jog konfrontacija Šaltojo karo dvasia yra mažai tikėtina perspektyva, kadangi šiai dienai Rusija ir Kinija tiesiog nesugebės lygiosiomis konkuruoti su vienintele pasaulio supervalstybe, – Jungtinėmis Valstijomis.

Tai, kas vyksta pastaruoju metu, atspindi rusų-kinų ryšių sustiprėjimą siekiant bendrų tikslų, tarp kurių galima įvardinti ir priešpastatymą vienpusiam amerikiečių dominavimui. Be to, tą skatina ir bendri interesai. Pavyzdžiui, Kinija noriai suteikia realizacijos rinką Rusijos energetiniam eksportui Vakarų sankcijų sąlygomis.

Nežiūrint į mažą paaštrėjimo tikimybę, analitikai tvirtina, jog būtų protinga imtis žingsnių išvengti naujo Šaltojo karo, kuris gali padaryti dar didesnę žalą už buvusią JAV ir Tarybų Sąjungos priešpriešą, turint omenyje daug kartų išaugusią Kinijos galią. Nereikėtų pamiršti, kad šios trys šalys sudaro ketvirtadalį Žemės planetos gyventojų ir apie 41 procentą pasaulio ekonomikos apimčių.

Singapūro analitikas, tarptautinių tyrimų S. Rajaratnam Mokyklos docentas Daniel Chua, tyręs Šaltojo karo istoriją, pareiškė, jog būtų teisinga pažvelgti į paskutinius įvykius iš dviejų pusių. „Kinija ir Rusija gali tęsti savo suartėjimą ir imtis įvairių priemonių stiprinant tarpusavio pasitikėjimą, tokių, kaip bendri kariniai mokymai, tačiau šios akcijos neturėtų būti nukreiptos prieš JAV. Iš tiesų, Jungtinės Valstijos taip pat vykdo manevrus su Kinija“, priminė jis.

Ekspertas papildė savo pasisakymą tuo, kad esminis veiksnys, siekiant užkirsti kelią santykių blogėjimui yra amerikiečių-kinų santykių vadyba, kadangi abi šalys turi prisitaikyti prie viena kitos dominavimo.

„Šiai dienai Vašingtonas elgiasi atsargiai, ir aš tikiuosi, kad JAV neįsivels į kažkokius regioninius nesutarimus. Amerikos nesikišimas į regioninius konfliktus bus svarbus žingsnis jų sureguliavimo kryptimi, ir ypač tai svarbu teritorinio ginčo Pietų-Kinijos jūroje atžvilgiu“, – deda tašką Singapūro analitikas.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 130

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

susidomėjimas nulinei tiesai......

Jei gerai suprantu, tai už GPS Rusija nėra atsakinga, kiekžinau, tai JAV žaisliukas. Taigi GPS...

Būtent taip, todėl aš tartis neskubėčiau, nes šiandiena šiukšlė, rytoj gali būti pati brangiausia preke...

Ed

Tarp kito galėtų tartis su...Rusija, tai vienintelė šalis, kuri sukūrė technologijas ir panaudotą branduolinį kurą...

mes

gyvename suklastotame, užvaldytame propagandos pasaulyje... tiesa yra tai suprasti... tik tikros žinios veda į tiesą......

A5

Tegu nebijo amerikonai kaip ana syki vel prigazdins teisejus ir niekas jokio orderio neisduos. Demokratija...

Kita faktai. O aš manau kad tai hardono kolaiderio darbas. Ir ką dabar?...