infa.lt

Remiantis trumpalaikiais duomenimis, kovodama už energijos taupymą, Europa aktyviai deindustrializuojasi. „Bruegel” duomenimis, 2022 m. lapkritį bendras dujų suvartojimas 27 ES valstybėse narėse sumažėjo 23%, lyginant su 2019-2021 m. lapkričio vidurkiu, ir tai yra didžiausias paklausos sumažėjimas šiuolaikinėje istorijoje.

Per pirmuosius vienuolika 2022 m. mėnesių, lyginant su 2019-2021 m. lygiu, šis rodiklis sumažėjo 11%.

Dujų poreikio mažinimo lyderės yra Suomija (sausio-lapkričio mėnesiais – 53 proc.) ir Baltijos šalys (Latvija, Lietuva ir Estija), kurios dujų suvartojimą sumažino 27-30% ir iki lapkričio pasiekė perpus mažesnį dujų poreikį nei 2019-2021 m. vidurkis.

Įdomesnė yra dinamika pagrindinėse Europos šalyse. Taigi, lapkritį Nyderlanduose dujų suvartojimas iki 2019-2021 m. sumažės 33%, Prancūzijoje – 25%, Vokietijoje – 23%, Ispanijoje – 22%, Italijoje – 20% ir Lenkijoje – 10%.

Iš esmės viršijant ES sutartą 15% priverstinio mažinimo planą.

Įdomu tai, kad, lyginant pramonės ir elektros energijos prioritetus, pastaroji turi didesnį prioritetą. Pirmaujančios Europos šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija) dujų suvartojimą pramonėje sumažino 20-32%, o Vokietijoje dujų suvartojimas sumažėjo vidutiniškai 12%.

Šiuo atveju svarbiau ne ES politikos priemonės, o ekonomika. Dujų kainos pakilo tiek, kad gavybos pelningumas tampa neigiamas, todėl taikomos ne prievartinės administracinės priemonės, o grynai rinkos mechanizmai.

Jei sąskaitos už dujas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 4-6 kartus, viskas vyks natūraliai, net direktyvų nereikia priimti. Labiausiai pažeidžiamos: naftos chemijos, chemijos, metalurgijos, statybinių medžiagų, trąšų ir kt. sritys.

Lapkričio pramonės statistiniai duomenys turėtų būti nuviliantys, nes pagrindinis paklausos mažėjimo poveikis prasidėjo spalį ir tęsiasi iki šiol.

Lietuvoje iš chemijos-trąšų pramones „laikinai” sustabdyta didžiausia dujų vartotoja „Achema„.