infa.lt

EPA-EFE/STEPHANIE LECOCQ

Europa su susierzinimu ir nerimu laukia Liz Truss kaip būsimosios Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės: diplomatai sako, kad dėl karo Ukrainoje ir didėjančios infliacijos jiems mažiausiai reikia dar vienos tarpusavio kovos dėl „Brexit”, rašo Euractiv.

Valdančiosios Konservatorių partijos konkurso į Boriso Džonsono įpėdinius favoritė L. Truss turi nedaug gerbėjų visoje 27 valstybių Europos Sąjungoje.

Būdama užsienio reikalų ministre, ji pasisakė už teisės aktą, kuris vienašališkai panaikintų dalį Britanijos skyrybų su ES susitarimo, ir pažadėjo, kad būdama ministre pirmininke sieks, kad jis būtų priimtas – dėl to Londonas susikirstų su Briuseliu.

Jos retorika per lyderystės kampaniją, nors ir buvo skirta jos partijos nariams, kurie mėgsta šiek tiek blogai vertinti Prancūziją ir ES apskritai, mažai ką padės.

Praėjusį mėnesį paklausta, ar Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra Didžiosios Britanijos „draugas ar priešas”, ji atsakė: „Žiuri dar neapsisprendė”.

„Esant dabartiniam kontekstui, glumina tai, kad ji mano galinti sau leisti tokias pastabas”, – sakė vienas Briuselyje dirbantis diplomatas. „Mes 200 proc. dėmesio skiriame karui Ukrainoje, plačiai paplitusiai infliacijai. Neturime laiko gaišti tokiems dalykams”.

ES diplomatai sako, kad nors prieš 2016 m. „Brexit” referendumą Liz. Truss iš pradžių priešinosi Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš bloko, vėliau, būdama B. Johnsono kabineto nare ji nuoširdžiai jį palaikė, todėl mažai tikėtina, kad į opius klausimus apie „Brexit” ji įneš taikesnį požiūrį.

Didžioji Britanija išstojo iš bloko 2020 m. sausio 31 d., tačiau nuo to laiko yra įklimpusi į ginčą su ES dėl taisyklių, dėl kurių ji susitarė išstodama – dėl Šiaurės Airijos provincijos prekybos tvarkos.

Pagal „Brexit” susitarimo Šiaurės Airijos protokolą provincija liko ES bendrojoje prekių rinkoje ir muitų sąjungoje, išsaugant atvirą sieną su ES nare Airija.

Didžioji Britanija teigia, kad šis susitarimas, kuriuo faktiškai nustatoma muitų siena Airijos jūroje, yra neįgyvendinamas, o dabar parlamente svarstomas įstatymo projektas jį sugriautų.

Tai padidintų įtampą su ES vykdomąja valdžia, Europos Komisija, ir galiausiai galėtų sukelti prekybos karą, kai ES įvestų muitus Didžiosios Britanijos prekėms.

„Komisija atsidurs fronto linijoje ir labai griežtai reaguos”, – sakė Briuselyje dirbantis diplomatas. „Visi europiečiai laikosi tos pačios tvirtos linijos.””Tai nebus numatytasis variantas, tačiau mes nevengsime priimti sudėtingų sprendimų”, – sakė pareigūnas.

Vienas Briuselio ambasadorius veteranas sakė, kad europiečiai ruošiasi nelengvam išbandymui: „Tai bus rokenrolas”, – sakė jis.