infa.lt

Vokietijoje siūloma atsižvelgiant į maisto krizę keisti valgymo įpročius ir vartoti mažiau mėsos

25 balandžio
06:40 2022
Tuščios parduotuvių lentynos

asociatyvi nuotr. NBC NEWS 2022 sausio 13 (straipsnis: Here’s why store shelves are empty again in parts of the U.S.)

Galingiausios ekonomiškai Europos valstybės, Vokietijos, politikai jau prakalbo apie būtinybę atsižvelgti į artėjančią maisto krizę ir keisti savo valgymo įpročius, tame tarpe valgyti mažiau mėsos. Esą tam, kad būtų galima padėti kitoms šalims. Apie tai balandžio 13 dieną Euractiv portalui duotame interviu kalbėjo Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Nielsas Annenas.

„Norėdama padėti įveikti maisto kainų krizę, Vokietija turi ne tik skubiai siųsti pagalbą nuo importo priklausomoms šalims, bet ir keisti savo mitybą ir vartoti mažiau mėsos”, pareiškė Nielsas Annenas.

Ukraina yra viena svarbiausių, tokių produktų kaip kviečiai, eksporto šalių, todėl Rusijos karas joje sukelia trūkumus pasaulinėse žemės ūkio rinkose. Tai labiausiai paveikė Afrikos ir Azijos valstybes, nes maisto atsargos Europoje išlieka saugios, nepaisant kylančių maisto kainų, – teigia Annenas.

„Problema ta, kad daugelis Šiaurės Afrikos valstybių, bet ne tik jos, iki šiol pirko didelį kiekį, o kartais ir visus kviečius iš Ukrainos”, – sakė J. Annenas. „Dėl to, žinoma, iš karto kyla tiekimo problema”, – pridūrė jis.

Daugelis silpnų valstybių, dėl pandemijos smarkiai įsiskolinusių, yra smarkiai paveiktos krizės, todėl neturi galimybių kompensuoti importo trūkumo, pasakojo SPD politikas.

Jo nuomone, maisto kainų sprogimas taip pat gali turėti sunkių padarinių politiniu lygmeniu [visose šalyse].

„Bet koks kainų padidėjimas – tai žinome, pavyzdžiui, iš vadinamojo Arabų pavasario įvykių, – gali labai greitai paveikti ir politinį stabilumą”, – sakė Annenas. „Todėl niekas neturėtų nuvertinti šio klausimo sprogstamo poveikio daugelyje paveiktų šalių”, – pridūrė jis.

Vokietijos vyriausybės duomenimis, kovai su badu vyriausybė skyrė 430 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis bus skirta JT Pasaulinei maisto programai.

Kartu svarbu išlaikyti tarpvalstybinius prekių srautus ir vengti protekcionistinės reakcijos, pavyzdžiui, eksporto sustabdymo, kuris dar labiau didina kainų pokyčius [pasaulyje], aiškino Annenas. Jau dabar kainų tendencijos lenkia tikrąją maisto krizę.

Bendradarbiavimas tarp valstybių

Jis pridūrė, kad turtingos šalys neturėtų masiškai supirkinėti kviečių, kaip šiuo metu daro Kinija.

Vadovaujant Vokietijai, G7 žemės ūkio ministrai ir ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis kovo mėn. susitarė išlaikyti atviras maisto produktų rinkas.

Kitas pavyzdys, kaip glaudžiai aprūpinimas maistu ir pagalba vystymuisi yra susiję su itin svarbiais politiniais klausimais, yra Vokietijos partnerystė su Maliu.

Vokietija su šia Vakarų Afrikos šalimi bendradarbiauja nuo 1961 m., ir tai yra viena ilgiausiai trunkančių partnerysčių vystymosi srityje, paaiškino Annenas. Tačiau dėl neaiškios politinės padėties po dviejų karinių perversmų bendradarbiavimas tapo abejotinas.

Balandžio 12 d., per Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock vizitą Malyje buvo aptartas regiono aprūpinimas maistu. Trečiadienį A. Baerbock vyksta į Nigerį aptarti panašių klausimų.

Tikimasi, kad kelionės metu ji daugiausia „aiškinsis politinius bendradarbiavimo klausimus”, sakė Annen. „Turime žinoti, kaip atrodo grįžimo prie demokratijos planas ir ar liko bent pagrindinės sąlygos, kuriomis galime tęsti savo darbą”, – pridūrė jis.

Tačiau santykiai su kitais partneriais taip pat yra įtempti.

Daugelis valstybių dar nepasmerkė Rusijos puolimo prieš Ukrainą ir neprisijungė prie sankcijų Maskvai. Kai praėjusios savaitės pabaigoje Rusija buvo pašalinta iš JT Žmogaus teisių tarybos, daugelis valstybių, visų pirma Afrikos, susilaikė arba balsavo prieš šį pasiūlymą.

„Tai, žinoma, buvo labai nuviliantis balsavimas, – sakė Annenas. „Kalbamės apie tai su savo partneriais, tačiau manau, kad laikai, kai vystomasis bendradarbiavimas, kaip iš dalies buvo Šaltojo karo metais, buvo naudojamas blokams konsoliduoti, baigėsi”, – pridūrė jis.

Mažiau mėsos Europoje?

Annenas paragino ne tik užtikrinti maisto produktų tiekimą trumpuoju laikotarpiu, bet ir atlikti ilgalaikius maisto sistemos pokyčius, įskaitant Vokietiją ir Europą, kad būtų galima pasirengti būsimoms krizėms.

„Esu žmogus, kuris labai mėgsta suvalgyti gabalėlį mėsos, ir taip pat nenoriu niekam uždrausti valgyti mėsos”, – sakė Annenas.

„Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad labai didelė dalis pasaulinės grūdų produkcijos – taip pat ir besivystančiose bei besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse – galiausiai atitenka gyvūnų pašarų gamybai”, – aiškino jis.

Taigi, sumažinus mėsos vartojimą Vokietijoje ir Europoje, būtų galima atlaisvinti daugiau dirbamos žemės – ne tik šalies viduje, bet ir šalyse, iš kurių mėsa importuojama.

„Jei Vokietijoje suvartotume apie 30 proc. mažiau kiaulienos, atsilaisvintų apie milijoną hektarų ariamos žemės, kurią, žinoma, būtų galima panaudoti javams auginti”, – sakė M. Annenas.

Jis pridūrė, kad tuo pat metu reikia siekti, kad visame pasaulyje būtų plėtojamas atsparus ir tvarus žemės ūkis. „Daugelis šalių dabar galvos, kaip kuo labiau pakeisti žemės ūkio produktų eksportą, t. y. plėsti savo pačių auginimo galimybes”, – aiškino Annenas.

Tačiau dėl to taip pat kils problemų, teigia jis.

Pavyzdžiui, dėl klimato kai kurios šalys negali plėsti gamybos arba gali ją plėsti labai ribotai. Didelį susirūpinimą kelia ir trąšų tiekimas, nes Rusija ir Ukraina yra vienos svarbiausių tiekėjų pasaulyje.

Čia taip pat reikalingos ilgalaikės priemonės.

„Mums reikia diversifikacijos ir pasaulinės maisto politikos pokyčių. Tokie dalykai kaip tvarus auginimas ir tvaresnė žemės ūkio politika, kuriuos čia, BMZ [Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijoje], su partneriais jau seniai sprendžiame”, – sakė Annenas.

Raktiniai žodžiai: „Pasaulinė maisto politika”, ne nacionalinė, kur kiekviena šalis pati sprendžia kiek ir kokio maisto jai reikia užsiauginti ir pagaminti, o Pasaulinė, kas savaime preziumuoja, kad kažkas toli spręs ką ir kiek turi valgyti visas pasaulis. Ir tam persitvarkymui labiausiai pasitarnauja maisto krizė.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 147

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. VŽA    -  2022-04-25, 08:34

    Mažiau valgyti, mažiau gerti, nes ir vanduo kainuoja. Mažiau važinėti, skraidyti, daugiau pėstute vaikščioti. Dar vakcinuotis, ir palaima, išganymas – garantuotas…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Hm    -  2022-04-25, 09:56

    Aš tai visiškai pritariu siūlymui mažiau „ėsti” mėsos – naudos jokios, tik nuostoliai. Pvz. vidutiniškai 1ha išmaitina vieną visavalgį, tris vegetarus ir beje jiems reikia 10 kartų mažiau gėlo vandens, o veganus 10 – 12… štai jums ir pati paprasčiausia aritmetika… Kas mąsto smegenimis taip ir daro – pradžioje mažina gyvulinės kilmės maistą ir galiausiai atsisako jo, o kas mąsto skrandžiu, žarnynu ir užpakaliu… belieka dejuoti ir aimanuoti…

    Atsakyti į šį komentarą
  3. dzukukrautuvele.lt    -  2022-06-27, 22:42

    Jei mėsa kokybiška, ji net labai naudinga ir vertinga organizmui. Juk ne veltui vegetarai naudoja papildus, kad gautų reikiamų medžiagų, kurių negauna atsisakydami mėsos produktų.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

susidomėjimas nulinei tiesai......

Jei gerai suprantu, tai už GPS Rusija nėra atsakinga, kiekžinau, tai JAV žaisliukas. Taigi GPS...

Būtent taip, todėl aš tartis neskubėčiau, nes šiandiena šiukšlė, rytoj gali būti pati brangiausia preke...

Ed

Tarp kito galėtų tartis su...Rusija, tai vienintelė šalis, kuri sukūrė technologijas ir panaudotą branduolinį kurą...

mes

gyvename suklastotame, užvaldytame propagandos pasaulyje... tiesa yra tai suprasti... tik tikros žinios veda į tiesą......

A5

Tegu nebijo amerikonai kaip ana syki vel prigazdins teisejus ir niekas jokio orderio neisduos. Demokratija...

Kita faktai. O aš manau kad tai hardono kolaiderio darbas. Ir ką dabar?...