infa.lt

Andrius Bagdonas, liberalas

Finansų ministerija pasiūlė tris galimus NPD kaitos scenarijus. Pirmasis – didinti NPD nuo 400 iki 460 eurų, įvedant papildomą „laiptelį“. Pritarus tokiam pokyčiui, pajamos „į rankas“ nežymiai augtų uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris naujausiais „Sodros“ duomenimis siekia 1539 eurus. Antrasis scenarijus – NPD kelti iki 437 eurų, tačiau išlaikyti esamą formulę, jog pajamų augimą pajaustų visi uždirbantys iki 2 VDU. Trečioji alternatyva – sulyginti NPD su minimaliai mėnesine alga (MMA), o NPD taikymo ribą mažinti iki 1 VDU. Tai lemtų skurdžiausių žmonių pajamų augimą vidutiniškai uždirbančiųjų sąskaita.

Rugpjūtį laisvų darbo vietų skaičius buvo rekordinis – siekė 64,8 tūkst. Darbuotojų labiausiai trūksta paslaugų, pramonės ir statybos sektorių įmonėse. Tuo tarpu Užimtumo tarnyboje bedarbių skaičius jau perkopė 200 tūkst. Kyla klausimas, kodėl šie žmonės neina dirbti? Skirtumas tarp gaunamų nedarbo išmokų ir MMA darosi per mažas – elementariai labiau apsimoka rinktis išmoką arba veiklą šešėlyje.

Sulyginus MMA su NPD, ne tik būtų prisidėta prie to, kad mažiausias pajamas uždirbantys žmonės gautų daugiau pajamų „į rankas“, bet ir motyvuota juos aktyviau įsilieti į darbo rinką. Atsižvelgiant į sparčiai  augančią infliaciją – rugpjūtį euro zonoje šis rodiklis siekė 3%, o Lietuvoje augo bene sparčiausiai – kilo iki 5%. Kartu su augančiomis kainomis, traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia.

Tačiau SADM siūlymas suvienodinti „Sodros“ įmokų lubas samdomiems darbuotojams bei dirbantiems savarankiškai kelia nerimą. Ministerija taip pat sieks įvesti minimalias įmokas nedarbo, ligos ir motinystės draudimui – tokie veiksmai lems didesnį savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimą. Ministerijos atstovai savo pozicijas grindžia tuo, jog šie žmonės suneša mažiau įmokų į valstybės biudžetą, tačiau ar tikrai matomas pilnas paveikslas?

Savarankiškai dirbantieji prisiima žymiai didesnes rizikas – jie patys vykdo buhalterinę apskaitą, skaičiuoja išlaidas, susiduria su didesniais iššūkiais norėdami gauti paskolas bankuose. Mokestinė politika turi skatinti šiuos žmones, nes jie nelaukia išmokų iš valstybės, kuria pridėtinę vertę, o jų vykdomos veiklos dažnai išauga iki verslų, kuriančių darbo vietas. Pritaręs siūlomam apmokestinimo modeliui Seimas tik pastūmėtų savarankiškai dirbančiuosius Užimtumo tarnybos link, kadangi vykdyti veiklą – neapsimokės.

Galiausiai, ministerijos taip pat įvardino siūlymus apmokestinti brangias giminaičių dovanas ir įvesti „solidarumo“ mokestį žmonėms, uždirbantiems daugiau nei 150 VDU per metus. Tokiu sudėtingu valstybei metu, kai visuomenė ir taip susiskaldžiusi, įvedinėti naujus mokesčius būtų grubi klaida.  Reikėtų fokusuotis į tai, kaip auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, skatinti investicijas bei darbo vietų kūrimą. Siekis mažinti nelygybę – labai gražus, tačiau tai neturėtų būti daroma dirbančiųjų sąskaita.