Laimė nedaro įtakos gyvenimo trukmei, priešingai nei teigia daugelis autorių, kviečiančių optimizmui ir pasakojančių apie pozityvaus mąstymo naudą. Trumpai apie tyrimą pasakoja New Scientist.
Epidemiologas Richard Peto iš Oksfordo universiteto ir jo kolegos vykdė tyrimą, kuriame dalyvavo 700 tūkstančių sveikų Britanijos moterų (tada jos buvo 59 metų amžiaus). Pradžioje jos atsakė į seriją klausimų apie savo sveikatą ir dvasinę būklę.
Praėjus metams dalis respondenčių (parinktų atsitiktine tvarka) vėl užpildė anketą: dauguma jų jautėsi taip pat, kaip ir prieš metus. Praėjus dar dešimčiai metų mokslininkai patikrino, kas iš tyrimo dalyvių mirė (dėl natūralių priežasčių) – tarp jų tie, kurie matė stiklinę pusiau tuščią ir kiti, kurie matė puspilnę (pesimistai ir optimistai), pasirodė atstovaujami vienodu santykiu.
Peto nuomone, daugkartinių tyrimų dėl pozityvaus laimės ir optimistinio požiūrio poveikio sveikatai autoriai, painioja priežastį su pasekme. Liga daro žmogų nelaimingu, o ne bloga nuotaika – prisišaukia ligą, mano mokslininkas.
Įsivaizdavimas apie terapeutinę „pozityvaus mąstymo“ galią, tvirtai įsišaknijo masinėje kultūroje – nuo populiarios psichologijos knygelių, iki daugybės „įkvepiančių citatų“ ir „juostelių“ socialiniuose tinkluose.
Dar daugiau, „optimizmo forsavimas gali būti net kenksmingas. Emocinis darbas, demonstruojant pozityvią nuotaiką, kurį priverstas daryti sergantis ir viduje nelaimingas žmogus, tik sustiprina jo stresą“, – tvirtina medicinos sociologas Gayle Sulik, krūtinės vėžio ekspertas.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
288
Leidžiama ...
