infa.lt

Buvęs Seimo narys, profesorius Povilas Gylys savo Facebook paskyroje pasidalino mintimis apie artėjančius LR prezidento rinkimus ir kandidatus:

Pasaulio pabaiga atidedama. Net jei prezidentu žmonės išrinks ne S. Skvernelį. Antra, nemanau, kad I.Šimonytės ar G.Nausėdos išrinkimo tikimybė tokia didelė, kaip sako V.Gaidys ir Co.

Yra ir kitų variantų. Kita vertus, aišku, kad bet kurio iš dvaro parinktos trijulės – I.Šimonytė, G.Nausėda ir S.Skvernelis – pergalės atveju pasaulio pabaigą priartintų. Todėl reikėtų šių „šventųjų” kandidatų vengti.

Senokai stebiu S.Skvernelio politinę elgseną. Tie stebėjimai leidžia teigti, kad S.Skvernelis yra gal ir ne pats dvarui mieliausias (mieliausia, aišku, Ingrida), bet visai priimtinas kandidatas.

Dvarui, tarnavo visada, kai to reikėjo – 2009 m. sausio mėn. prie Seimo (neramumų malšinimas – infa.lt), Klonio gatvės įvykiuose ir t.t.

Jis artikuliuotai nekalba apie tokias bylas kaip Mažeikų naftos „privatizavimas”, SGD, auksinis skolinimasis, karalienės Mortos , t.y. Austėjos verslas.

Taip, rinkiminės kampanijos metu jis noriai atlieka opozicionieriaus (premjeras- opozicijoje !) vaidmenį ir kartais rituališkai pakritikuoja konservatorius.

Bet – tai tik ritualas. tikros kovos imitacija. Ji man labai primena ritualines dviejų bendraminčių, dviejų liberalų – A.Kubiliaus ir G.Kirkilo dvikovas.

Beje, dvaras jau gerai išmokęs „gero ir blogo policininko” lošimą. Minimų rinkimų atveju S.Skvernelis atlieka gerojo, liaudies policininko vaidmenį…

Tai, kad dvaras nėra priešiškai nusiteikęs S.Skvernelio atžvilgiu, rodo jo labai staigus kilimas karjeros laiptais ir reitingai.

Gana apsukrus, greitos reakcijos, bet riboto išsilavinimo žmogus darė svaiginančią karjerą ir džiaugėsi aukštais reitingais net tada, kai situacijos būdavo vos ne beviltiškos.

Pavyzdžiui, po to, kai suimtasis pabėgo iš policijos automobilio su automatu. Ir, rodos, 3000 policininkų jį gaudė. Kitu atveju, kitoje šalyje policijos komisarui grėstų atstatydinimas. Bet jis liko savo poste.

Kitas atvejis – grubus mergaitės išplėšimas iš Klonio gatvės šeimos, daugelio, net neutralių, žmonių buvo įvertintas kaip visiškai necivilizuotas. Tačiau generalinio komisaro reitingai net nekrustelėjo. Manot be dvaro pagalbos?

Jo reitingams nepakenkė ir priešrinkiminis bėgiojimas nuo vienos partijos prie kitos – nuo liberalų prie socdemų, nuo socdemų prie valstiečių.

Tai rodo, kad žmogus neturi aiškių politinių pažiūrų. Nors, mano manymu, jis yra instinktyvus liberalas. O liberali ideologija, kaip ne kartą esu rašęs, yra antivalstybinė…

Prisimenu ir su mano asmeniu susijusį epizodą. Prisimenu be pykčio, bet norėdamas su Fb draugais pasidalinti savo viešojo gyvenimo patirtimi. Kad jiems lengviau būtų pasirinkti.

Kai 2016m. buvau pasiūlytas į Vidaus reikalų ministro postą, ponas S.Skvernelis buvo vienas iš tų, – kartu su R.Miliute, R.Valatka, G.Kirkilu ir kitais, – kurie „kryžium gulė” sakydami, jog tai būtų katastrofa, grėsmė nacionaliniam saugumui.

Nors tie, kas mane pažįsta, žino, kad esu tvirtas viešojo intereso gynėjas, bet kartu esu nuosaikus, į kraštutinumus nelinkęs politikas. Kai joje tiesiogiai dalyvauju.

Taigi, dabar turiu teisę paklausti pono S.Skvernelio – ko taip išsigandote pamatęs, kad galiu tapti vidaus reikalų ministru? Sąžiningam žmogui nėra ko bijoti tokių kaip aš.

Tai, ką S.Skvernelis kaip prezidentinis kandidatas žada pensininkams ir kitiems ekonomine prasme, geriau gali padaryti premjeras, nei prezidentas.

Mat beveik visi valstybės ištekliai yra valdančios daugumos su premjeru priešaky rankose.

Prezidentas gali tik reikalauti vyriausybės ar prašyti jos pagelbėti vargstantiems. Todėl sakymas, kad tik išrinkus prezidentu jis galėtų prisidėti prie vargstančių žmonių gerovės, dvelkia pigia rinkimine propaganda.

Jei jis tikrai nori spręsti ekonomines problemas – jis tai padaryti daugiau galimybių turi likdamas premjeru.

Pabaigti norėčiau apibendrinimu: nei vienas iš dvaro mums parinktų trijų pretendentų – I.Šimonytė, G.Nausėda, S.Skvernelis – šalies vadovo postui nėra tinkami. Tai mano nuomonė. Jūs galite turėti kitokią.