infa.lt

REUTERS

Jungtinės Valstijos paprašė Rusijos pateikti naują pasiūlymą dėl būsimo saugumo susitarimo su Europa, į kurį būtų įtraukti Maskvos žingsniai įtampai žemyne mažinti, praneša leidinys „Axios“, remdamasis dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Rusija jau daugelį metų siekė tokio saugumo susitarimo su Europa, kuris apribotų NATO plėtrą ir sumažintų Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje. Anksčiau JAV šiuos reikalavimus atmesdavo, tačiau dabar, pasak „Axios“, atrodo atviros jiems tam tikra forma kaip platesnio susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo daliai. Vis dėlto daugelis Europos vyriausybių itin įtariai vertina tokį JAV administracijos požiūrį.

Susitikimai Maskvoje ir Dubline

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ketvirtadienį Maskvoje susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad pakartotų šį prašymą. Pasak JAV pareigūno, jie taip pat siekia, kad V. Putinas leistų Europos atstovams prisijungti prie kito Rusijos ir Ukrainos taikos derybų raundo.

Po vizito Maskvoje Dž. Kušneris ir S. Vitkofas ketvirtadienio vakarą turėtų vykti į Dubliną, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje įvykusios derybos buvo pirmas kartas nuo vasario mėnesio – kai jos buvo sustabdytos dėl karo Irane – kuomet Ukrainos ir Rusijos pareigūnai susitiko dalyvaujant JAV tarpininkams.

Pastarosiomis savaitėmis S. Vitkofas ir Dž. Kušneris susitiko tiek su V. Putinu, tiek su V. Zelenskiu, taip suteikdami deryboms postūmio. V. Putinas sutiko atnaujinti taikos derybas ir paleisti 2022 metais Rusijoje sulaikytą JAV pilietį Stiveną Habardą (Stephen Hubbard). Kartu su pirmąja JAV ponia Melanija Tramp (Melania Trump) ir jos komanda, S. Vitkofas bei Dž. Kušneris taip pat tarpininkavo dėl humanitarinių paliaubų Oleškų mieste.

Derybų Abu Dabyje eiga

Antradienį Abu Dabyje prasidėjusiose derybose tarp rusų ir ukrainiečių tarpininkavo S. Vitkofas, Dž. Kušneris ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas Aleksas Grinkevičius (Alexus Grynkewich). Šalys susitarė dėl apsikeitimo belaisviais, kuris, pasak Dž. Kušnerio ir Ukrainos derybininko Davido Arachamijos (David Arakhamia), gali tapti didžiausiu nuo pat karo pradžios.

JAV ir Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tikslus paleidžiamų belaisvių skaičius bus nuspręstas ketvirtadienį vyksiančių susitikimų su V. Putinu ir V. Zelenskiu metu. Prieš derybas ir po jų JAV bei Ukrainos derybininkų komandos informavo aukštų diplomatų delegaciją iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Europos Sąjungos ir NATO.

Pasak posėdžių salėje buvusio šaltinio, antradienį vykę Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimai buvo įtempti, o kartais ir emocingi – abi pusės po devynių mėnesių tiesioginių derybų pertraukos išsakė viena kitai sukauptas nuoskaudas.

Dž. Kušneris ir S. Vitkofas stengėsi sumažinti įtampą, sakydami derybininkams, kad tikslas yra užbaigti šį derybų raundą pateikiant galimus sprendimo variantus abiejų šalių vadovams. Galiausiai, abiem pusėms išdėsčius savo argumentus, diskusija tapo konstruktyvesnė.

„Turėjome gana sunkias diskusijas“, – trečiadienį pasibaigus deryboms spaudos konferencijoje sakė Dž. Kušneris. Savo ruožtu D. Arachamija teigė, kad rusai atvyko turėdami griežtas direktyvas ir jas sušvelninti buvo labai sunku, tačiau derybos baigėsi produktyviai.

Reikalavimas pateikti „simetrinius žingsnius“

Pagrindinis Abu Dabyje vykusių derybų akcentas buvo JAV pasiūlymas pasiekti susitarimą dėl naujos Europos ir Rusijos saugumo architektūros kaip dalies susitarimo užbaigti karą Ukrainoje.

Kaip teigė du su derybomis susipažinę šaltiniai, Rusijos derybininkai tvirtino, kad V. Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą, nes tuometinis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) neatsakė į jo 2021 metų laišką, kuriame buvo išdėstytas Rusijos susirūpinimas dėl saugumo.

Pasak vieno iš šaltinių, Dž. Kušneris ir S. Vitkofas rusams atsakė, kad nuo 2021 metų pasaulis labai pasikeitė. Jie pasiūlė Rusijai parengti naują projektą, kuriame būtų išdėstyti jos saugumo interesai ir reikalavimai, tačiau kartu būtų nurodyta, kokių „simetrinių žingsnių“ ji pasirengusi imtis, kad sumažintų įtampą ir užtikrintų Europą, jog ateityje nepuls.

Taip pat rusams buvo pasakyta, kad norint rimtai diskutuoti apie Europos saugumo klausimus, jie turi sutikti leisti Europos atstovams dalyvauti būsimose taikos derybose.

„Mes pasakėme rusams, kad jie turi savo norų ir baimių, tačiau jei nori, kad Europa tuos pasiūlymus priimtų geranoriškai, jie taip pat turi pateikti kitokią deeskalaciją ir kitokius pasiūlymus“, – spaudos konferencijoje sakė Dž. Kušneris.

Rusijos skeptiškas požiūris į Europos vaidmenį

Iki šiol Rusija nenorėjo įsileisti europiečių į taikos derybas su Ukraina. Rusijos delegacijai vadovavęs V. Putino patarėjas Vladimiras Medinskis spaudos konferencijoje po derybų pareiškė, kad nemažos dalies Europos šalių vadovybė iš esmės užsiima kolektyvine Ukrainos žmonių apgaule ir prisideda prie masinių civilių žūčių, todėl jis nesuprantąs, apie ką su jais galima kalbėtis.

Visgi V. Medinskis pripažino, kad Rusija nori pasiekti platesnį saugumo susitarimą su Europa kaip dalį susitarimo dėl karo užbaigimo. „Ukrainoje tiesiog pratrūko pūlinys. Reikia gydyti visą organizmą – pleistras čia nepadės“, – sakė jis.

Lygiagrečios derybos ir saugumo garantijos

Pasak šaltinio, susipažinusio su Baltųjų rūmų pozicija, D. Trampo administracija nori lygiagrečiai derėtis dėl naujos Europos ir Rusijos saugumo architektūros bei dėl Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimo, tačiau pats saugumo susitarimas būtų įgyvendintas tik pasiekus susitarimą užbaigti karą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš derybas Abu Dabyje pareiškė, kad Europa apie naują saugumo architektūrą diskutuos tik pasibaigus karui Ukrainoje. Tačiau du šaltiniai nurodė, kad šią savaitę Abu Dabyje buvę Europos pareigūnai sutiko įsitraukti į derybas abiem kryptimis vienu metu, kartu pabrėždami, kad galutiniai sprendimai dėl Europos saugumo architektūros bus priimti tik pasibaigus karui.

JAV tikisi, kad suteikus Europos atstovams vietą prie taikos derybų stalo, jų vyriausybės bus labiau linkusios aptarti ir suderinti platesnį saugumo susitarimą dar nepasibaigus karui.

„V. Zelenskis nesutiks su susitarimu, kol nežinos, kas bus toliau dėl saugumo garantijų, o V. Putinas taip pat nori tai žinoti. Štai kodėl saugumo klausimas yra toks svarbus“, – teigė šaltinis.

Jis pridūrė, kad JAV aiškiai leido suprasti Europos šalims, jog nesudarys saugumo susitarimo su Rusija, jei tam nepritars Europa ir Ukraina, ir nesuteiks Rusijai veto teisės dėl Europos saugumo sprendimų.

Saugumo klausimas bus viena pagrindinių temų šios savaitės pabaigoje Dubline vyksiančiame Europos lyderių viršūnių susitikime. Europos diplomatai teigia, kad Rusijos ir Europos saugumo susitarimo idėja vis dar susiduria su dideliu pasipriešinimu ir neatsakytais klausimais.