infa.lt

Foto: sumin.lrv.lt

Užfiksuoti keturi dronai ir dešimtys objektų, panašių į meteorologinius balionus, judėjusių iš Baltarusijos link išorinės NATO sienos.

Praėjusią naktį NATO naikintuvai du kartus bandė, tačiau nesėkmingai, numušti droną virš šiaurės Lietuvos. Dėl pastebėtų neatpažintų skraidančių objektų Baltijos šalyse buvo paskelbti oro pavojai, o Suomijoje – imtasi atsargumo priemonių ir įvesti apribojimai, praneša „Euronews“ leidinys.

Iš pradžių Baltarusijos oro erdvėje buvo aptikti trys bepiločiai orlaiviai, judėję į šiaurę, Latvijos link. Vėliau Latvijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad iš Baltarusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskrido dar du oro taikiniai, kurie vėliau pasišalino.

Ketvirtasis dronas apie 1.20 val. vietos laiku iš Baltarusijos įskrido į Lietuvą. Trumpam įskridęs į Lenkijos oro erdvę, jis staiga pakeitė kryptį ir grįžo į Lietuvą.

NATO naikintuvai sekė droną jam judant į šiaurę, Latvijos sienos link, tačiau du bandymai jį sunaikinti netoli Biržų buvo nesėkmingi. Viena iš naikintuvų paleistų raketų nepataikė į taikinį ir nukrito ant žemės.

Vėliau dronas įskrido į Latviją. Čia NATO oro policijos misiją vykdantiems naikintuvams nepavyko užimti tinkamos pozicijos jam numušti, todėl dronas pasiekė Estiją, o galiausiai – Rusiją.

Drono tipas, kilmė ir tai, ar jis gabeno sprogmenis, kol kas nėra žinoma.

„Šiuo metu neturime patvirtintos informacijos apie drono tipą“, – trečiadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas. Jis pridūrė, kad kol kas neįmanoma nustatyti, ar tai buvo Ukrainos, ar Rusijos orlaivis.

Praėjusią naktį Ukraina surengė didelio masto dronų ataką prieš Rusiją. Pasak G. Premenecko, viena iš versijų – kad orlaivis nukrypo nuo numatyto kurso dėl elektroninės kovos priemonių poveikio. Visgi jis pabrėžė, kad tai tėra prielaida.

Naktį visų trijų Baltijos šalių institucijos išplatino įspėjimus, ragindamos gyventojus ieškoti priedangos, kai prie jų oro erdvės artėjo arba į ją įskrido neatpažinti skraidantys objektai.

Šiauriau, Suomijoje, buvo laikinai apribota aviacijos ir laivybos veikla rytinėje Suomijos įlankos dalyje, netoli Rusijos sienos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebook“ naktį pavadino „neramia ir sunkia“ bei įspėjo, kad galimi ir kiti tokie įskridimo atvejai.

„Deja, kol tęsiasi plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą, kovinių dronų įskridimas į Lietuvos teritoriją gali pasikartoti“, – teigė G. Nausėda, ragindamas Lietuvos gyventojus „išlikti kantriems ir supratingiems“.

Šis naujausias incidentas įvyko po virtinės dronų įskridimų į Baltijos šalių regioną pastaraisiais mėnesiais.

Spalio mėnesį į Lietuvos oro erdvę įskrido, kaip įtariama, dronas ir sprogo šalies šiaurėje; dėl to buvo įjungti oro pavojaus signalai, o į orą pakelti NATO naikintuvai.

Rugsėjį NATO orlaiviai virš Lietuvos taip pat numušė droną, o gegužę įvykusio incidento metu virš Estijos NATO priklausantis Rumunijos naikintuvas sunaikino, kaip įtariama, ukrainietišką droną, kuris atskrido iš Rusijos pusės.

Apie pasikartojančius įskridimus pranešė ir Latvija – pavyzdžiui, gegužę dronas trenkėsi į naftos saugyklą.

Įtariamų meteorologinių balionų banga

Antradienio naktį Lietuvoje dronų aktyvumas sutapo su kita – įtariamų meteorologinių balionų – banga, o tai dar labiau apsunkino reagavimo veiksmus.

Lietuvos nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas šią naktį apibūdino kaip „neramiausią šalies istorijoje“ – turėdamas omenyje tiek dronų incidentus, tiek balionus.

Jis taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos pareigūnai informavo Lietuvą apie savo sienos pusėje aptiktus objektus, kurie galėjo judėti Lietuvos oro erdvės link.

„Tai sveikintinas žingsnis. Pastaruoju metu tokių atvejų pasitaikydavo retai“, – sakė jis, kalbėdamas apie Baltarusijos perduotą informaciją.

Buvo užfiksuota apie 10 atvejų, kai radarai aptiko su balionais susijusius objektus, o tai sutrikdė oro uostų veiklą. Orlaiviams buvo leista kilti, tačiau tūpimai buvo apriboti; dėl to nukentėjo trys skrydžiai, o apie 470 keleivių buvo priversti keisti savo planus, nurodė V. Vitkauskas.

Jis taip pat įspėjo dėl internete plintančios dezinformacijos, esą Lietuva leidžia Ukrainos dronams naudotis savo oro erdve atakoms prieš Rusiją.

„Tai yra visiškas melas“, – pabrėžė jis ir paragino gyventojus laikytis oficialių rekomendacijų ekstremalių situacijų atveju bei neignoruoti į mobiliuosius telefonus siunčiamų įspėjamųjų pranešimų.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo komisija taip pat turėjo aptarti galimybes patekti į viešąsias slėptuves; V. Vitkauskas pripažino, kad naktį kilus ekstremaliajai situacijai pasiekti slėptuves gali būti sudėtinga.

Gyventojams, neturintiems galimybės pasiekti slėptuvės, patarta vadovautis „dviejų sienų“ principu, laikytis atokiau nuo langų ir, jei įmanoma, ieškoti prieglobsčio rūsyje.