infa.lt

Buvęs Britanijos premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (iš dešinės į kairę) „norinčiųjų koalicijos“ susitikime Paryžiuje (2026 m. sausio 6 d.)
Foto: Ludovic Marin / Pool / Reuters

Lapkričio 9 d. Lenkijoje prasidės pirmosios bendros „norinčiųjų koalicijos“ karinės pratybos. Maždaug 2 800 karių iš 11 šalių dalyvaus karinėse pratybose, kurios tęsis iki lapkričio 22 d.

Apie tai pranešė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.

Žiniasklaidos duomenimis, Vokietija į pratybas nusiųs apie dešimt štabo karininkų, degalų papildymo lėktuvą ir materialinio bei techninio aprūpinimo padalinius. Be to, šalis teiks logistinę paramą perkeliančių karių transportavimui ir aprūpinimui per savo teritoriją.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamų „norinčiųjų koalicijos“ pratybų tikslas – išbandyti mechanizmus, užtikrinančius ilgalaikį Ukrainos saugumą pasibaigus karui.

Didžiausią kontingentą pratyboms skirs šios šalys: Prancūzija – 1 100 karių, Jungtinė Karalystė – 300.

Kaip rašo DW, pratybos, kuriose dalyvaus aviacija ir sausumos pajėgos, vyks Naujosios Dembos miesto apylinkėse, esančiose Lenkijos pietryčiuose, maždaug 100 km nuo Ukrainos sienos.

„Atskiri elementai bus treniruojami taip pat Prancūzijoje, Paryžiuje esančiame Daugiašalių pajėgų Ukrainai (Multinational Force Ukraine, MNF-U) štabe, o pratybų jūrinė dalis – saugumo užtikrinimo ir išminavimo operacijų Juodojoje jūroje modeliavimas – bus vykdoma Turkijos vadovaujama iš Stambulo“, – teigiama straipsnyje.

Be Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos, prie pratybų prisijungs Belgija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija, Švedija ir Turkija.

Šiuo metu į „norinčiųjų koaliciją“ įeina maždaug 35 valstybės.

„Manoma, kad jei tarp Kijevo ir Maskvos būtų pasiektas paliaubų susitarimas, „norinčiųjų koalicijos“ karinis kontingentas galėtų būti dislokuotas Ukrainos teritorijoje, siekiant padėti atkurti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinį pajėgumą ir karinį parengimą, taip pat sustiprinti oro ir jūrų erdvės saugumą bei užkirsti kelią pakartotinei Rusijos agresijai“, – priminė DW.

Rusija nuosekliai skelbia, kad bet kokį užsienio karinių pajėgų buvimą Ukrainoje laikys teisėti taikiniu.