infa.lt

Moksleivis dūminių granatų sukeltame debesyje – Prancūzija
Foto: Reuters vaizdo įrašo kadras

Advokatai, atstovaujantys protestuotojams, sužalotiems per demonstracijų bangą visoje Prancūzijoje, paskelbė planus paduoti vidaus reikalų ministrą Laurentą Nuñezą į teismą dėl policijos brutalumo ir ginklų, sukėlusių sunkius sužalojimus, panaudojimo, praneša „Euronews“ leidinys.

Penktadienį, lapkričio 6 d., vykusioje spaudos konferencijoje advokatas Arié Alimi teigė, kad teisiniai veiksmai bus nukreipti prieš įtariamą ministro atsakomybę už ginklų, dėl kurių buvo suluošinti demonstrantai, panaudojimą.

„Dabar manome, kad būtina nukreipti dėmesį į asmenį, atsakingą už šiuos sužalojimus ir didžiulę žalą, būtent į vidaus reikalų ministrą Laurentą Nuñezą“, – sakė Alimi.

Advokatai ketina pateikti kolektyvinį skundą Respublikos Teisingumo Teismui (CJR), vieninteliam Prancūzijos teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti įtariamus nusikaltimus, kuriuos padarė einantys pareigas vyriausybės ministrai.

Ieškinys dėl policijos ginklų naudojimo

Jie kaltina Nuñezą leidus naudoti ginklus, kurie, kaip jis turėjo žinoti, gali sukelti negrįžtamus sužalojimus ir yra netinkami viešajai tvarkai palaikyti.

„Mes kolektyviai pateikiame bylą CJR prieš poną Laurentą Nuñezą dėl jo duotų įsakymų naudoti ginklus, kurie, jo žiniomis, žaloja“, – sakė Alimi, pridurdamas, kad tokie ginklai nebuvo naudojami miniai kontroliuoti kitose Europos šalyse.

Maždaug 10 advokatų klientų jau sutiko prisijungti prie kolektyvinio ieškinio, o teisininkų komanda atstovauja mažiausiai 18 žmonių, sužeistų per pastarųjų savaičių demonstracijas.

Amputacijos ir akių sužalojimai: tarp sunkiai sužeistų protestuotojų – paaugliai

Teisiniai veiksmai buvo pradėti po kelias savaites trukusių neramumų, susijusių su mokinių vykdomomis vidurinių mokyklų blokadomis ir didesnėmis demonstracijomis, policijai naudojant, pasak jų, neproporcingą minios kontrolės taktiką.

Remiantis AFP skaičiavimais, nuo rugsėjo vidurio mažiausiai 20 žmonių, daugelis jų paaugliai, patyrė sunkių sužalojimų, kai į juos pataikė sprogusios policijos granatos ar kitos priemonės.

Tarp sunkiausių atvejų – 17-mečio jaunuolio, sužaloto per demonstraciją Sent Etjene spalio 17 d., istorija. Policijos granata sunkiai sužalojo jo ranką, padarydama itin sunkius sužeidimus.

Jo advokatas Yassine’as Bouzrou dėl šio įvykio ėmėsi teisinių veiksmų: pateikė skundą prieš konkretų policijos pareigūną, taip pat skundą dėl galimos ministro atsakomybės.

Lapkričio 5 d. paskelbtame „Le Monde“ tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į per pastarąsias demonstracijas patirtų sužalojimų mastą – aprašyti atvejai, kai žmonėms teko amputuoti galūnes arba jie patyrė sunkius akių sužalojimus (neteko akies).

Laikraštis pranešė, kad trys žmonės neteko rankos, o keturi patyrė sunkius akių sužalojimus; tai kelia papildomų klausimų dėl policijos ginklų, naudotų prieš demonstrantus, naudojimo proporcingumo.

Studentų protestai išsiplėtė į platesnį socialinį judėjimą

Iš pradžių demonstracijos prasidėjo kaip judėjimas, kuriam vadovavo vidurinių mokyklų mokiniai, reikalaujantys geresnių mokymosi sąlygų. Tačiau vėliau jos išsiplėtė į platesnę visuomenės nepasitenkinimo bangą.

Didėjančios pragyvenimo išlaidos ir pyktis dėl to, ką protestuotojai ir teisių aktyvistai apibūdina kaip pernelyg didelį policijos jėgos naudojimą, padėjo įtraukti kitus visuomenės sluoksnius į demonstracijas.

Policija sulaukė kaltinimų dėl neproporcingos jėgos naudojimo, ypač per didesnius protestus, vykusius spalio 17 ir 18 dienomis.

Neramumai kilo politiškai jautriu Prancūzijai momentu, likus mažiau nei šešiems mėnesiams iki rinkimų, skirtų pakeisti prezidentą Emmanuelį Macroną. Dešiniųjų partijos pirmauja keliose apklausose, o tai didina spaudimą vyriausybei, jai stengiantis jėga suvaldyti augantį visuomenės nepasitenkinimą.

Klausimai dėl vyriausybės atsakomybės

Vidaus reikalų ministerija taip pat susidūrė su didėjančiais policijos veiksmų tyrimais. Pasak šaltinio, artimo bylai, kurį cituoja AFP, iki spalio 30 d. policija buvo pradėjusi 105 vidaus tyrimus kilus įtarimams dėl pareigūnų žiaurumo.

Iš jų 52 buvo susiję su vidurinių mokyklų mokinių judėjimu, 48 – su smurtu per masines demonstracijas spalio 17 ir 18 d., o penki – su incidentais spalio 24 d.

Advokatų ieškinys daugiausia susijęs su vadinamųjų sprogstamųjų rutulių paleidimo įrenginių ir sprogstamųjų granatų naudojimu – ginklais, kuriuos žmogaus teisių organizacijos ne kartą kritikavo dėl sunkių ir ilgalaikių sužalojimų rizikos.

Jie teigia, kad vyriausybė negali išvengti atsakomybės, kai policijos pareigūnai naudoja ginklus pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytas įsakymus ir veiklos gaires.

Šis ieškinys atgaivino klausimus dėl Prancūzijos valdžios požiūrio į minios kontrolę teisėtumo ir proporcingumo, ypač kai demonstracijose dalyvauja jaunimas.