infa.lt

Europos karstų gamintojai vienijasi ir kreipiasi į Europos Komisiją, prašydami pradėti tyrimą dėl pigių karstų importo iš Kinijos. Pramonės atstovų teigimu, itin žemos kainos ir galimos muitinės spragos kelia grėsmę sektoriui, gyvuojančiam vienoje stabiliausių rinkų.

Apie ruošiamą anti-dempingo skundą leidiniui „Politico“ atskleidė susiformavusios koalicijos organizatoriai. Jie jau buvo susitikę su Europos Komisijos atstovais, įskaitant Prekybos departamentą. Skundu siekiama nustatyti, ar Kinijos gamintojai neparduoda karstų Europos Sąjungoje nesąžiningai mažomis kainomis.

Koalicijos koordinatorius ir konsultantas Folko Čiulis (Folco Ciulli) teigia, kad pramonė jau pajuto stiprų smūgį: per pastaruosius penkerius metus Europoje užsidarė apie ketvirtadalis karstų gamyklų – jų skaičius sumažėjo nuo 120 iki 90. Pasak F. Čiulio, likusios įmonės sugebėjo perimti tik pusę žlugusių bendrovių gamybos apimčių.

Iniciatyva kilo po to, kai grupė Europos Parlamento narių praėjusiais metais kreipėsi į už prekybą atsakingą Europos Komisijos narį Marošą Šefčovičių (Maroš Šefčovič). Tąkart jiems buvo atsakyta, kad pati pramonė turi teisę pateikti oficialų skundą dėl prekybos apsaugos.

Kainų skirtumai

Aštrios konkurencijos priežastis – drastiškas kainų skirtumas. Gamintojų skaičiavimais, pagaminti karstą Kinijoje kainuoja maždaug triskart pigiau nei Italijoje, net ir naudojant tos pačios rūšies medieną.

Europos gamintojai nurodo keletą Kinijos įmonių pranašumų: valstybės subsidijas, lengvatas eksportui, pigesnę darbo jėgą ir žaliavas. Be to, gamybos srautus į Europą nukreipė ir išaugę JAV tarifai kiniškoms prekėms.

Visgi vien maža kaina teisiškai neįrodo dempingo. Kad ES pritaikytų importo muitus, Europos gamintojai privalo pateikti įrodymus, jog Kinijos produkcija ES parduodama žemiau jos įprastos vertės, o vietos pramonė dėl to patiria esminę žalą.

Muitinės spragos ir neatitikimai statistikoje

Siekdami pagrįsti skundą, gamintojai pasitelkė ir duomenų analizę. Matematikas Emilianas Inguskio (Emiliano Inguscio), išanalizavęs Italijos prekybos ir mirtingumo rodiklius, pastebėjo nepaaiškinamą atotrūkį – apie 30 000 karstų per metus.

Kadangi karstų paklausa yra tiesiogiai susijusi su mirtingumu ir lengvai prognozuojama, toks trūkumas atveria prielaidas apie galimai neapskaitytą importą. Pramonės atstovai iškėlė dvi hipotezes:

„IKEA spraga“: karstai į ES įvežami išardyti ir muitinėje deklaruojami ne kaip gatavi laidojimo reikmenys, o kaip paprastos medienos detalės. Tik atvežus į ES, jie surenkami ir parduodami. (Europos Komisija patikslino, kad pagal tarptautines taisykles išardytos prekės vis tiek turi būti klasifikuojamos kaip gatavi gaminiai, jei išlaiko esmines jo savybes).

Pakuotės hipotezė: karstai įvežami deklaruojant juos kaip kitų krovinių transportavimo pakuotes, o ne kaip atskirą komercinę prekę.

Prekybos ginčų plėtra

Karstų gamintojų kova rodo bendresnę tendenciją: ES prekybos nesutarimai su Kinija iš strateginių sektorių (elektrinių transporto priemonių, plieno ar chemijos pramonės) persikelia į tradicines gamybos šakas.

Rugsėjį paskelbtoje ES prekybos apsaugos ataskaitoje nurodoma, kad 2025 m. ES pradėjo 32 naujus tyrimus.

Pavyzdžių, kai apsauga suteikiama nedidelėms tradicinėms pramonės šakoms, jau yra: sausio mėnesį Europos Komisija įvedė nuo 56% iki 60% anti-dempingo muitus žvakėms iš Kinijos, siekdama apsaugoti ES žvakių gamybos sektorių, kuriame dirba apie 9 000 žmonių.