2026.10.29 12:26

Nestė automatinė degalinė Žirmūnų-Minties gatvių sankryžoje (2026-09-30 d)
Foto: infa.lt / Arvydas Daunys
Dėl 2026 m. vasarį Artimuosiuose Rytuose kilusios įtampos Europos šalys šiemet už naftos importą moka kur kas daugiau. Vartotojai jau susiduria su didesnėmis benzino ir dyzelino kainomis. Dabar ES importo išlaidų duomenys rodo, kaip smarkiai šios sąnaudos išaugo, rašo „Euronews“ leidinys
2026 m. antrąjį ketvirtį ES naftos importui vidutiniškai išleido 27,6 mlrd. eurų per mėnesį – tai 55,8% daugiau nei 2025 m., kai mėnesio išlaidos siekė 17,7 mlrd. eurų.
Tačiau importuojamos naftos kiekis beveik nepakito. Jis padidėjo vos 1,2% – nuo 36,3 mln. tonų per mėnesį 2025 m. iki 36,7 mln. tonų.
Tai reiškia, kad ES per mėnesį mokėjo 9,9 mlrd. eurų daugiau.
Per tą patį laikotarpį išaugo ir kaina už toną – nuo 487 iki 750 eurų; taip ji sugrįžo į 2022 m. fiksuotą aukščiausią lygį.
Kodėl išlaidos auga?
Pagrindinė priežastis – išaugusios žaliavinės naftos kainos. „2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinė mėnesinė „Brent“ rūšies naftos kaina buvo 49,5% didesnė nei 2025 m. – kaina pakilo 34 JAV doleriais už barelį“, – „Euronews Business“ teigė Dandžio universiteto profesorius Xiaoyi Mu.
Jis pažymėjo, kad 2025 m. per Hormuzo sąsiaurį buvo eksportuojama apie 20 mln. barelių naftos ir naftos produktų per parą – tai sudaro maždaug 20% viso pasaulinio paros suvartojimo. „Kai prarandama beveik 20% pasaulinės pasiūlos, kaina privalo kilti, kad būtų pasiekta rinkos pusiausvyra“, – sakė jis.
Kaina už toną puikiai atspindi situaciją: 2026 m. antrąjį ketvirtį ES už kiekvieną importuotos naftos toną mokėjo 750 eurų. Tai buvo antras pagal dydį rodiklis nuo 2021 m. – vos 2 eurais mažesnis už piką, užfiksuotą 2022 m. antrąjį ketvirtį.
2025 m. pabaigoje tona kainavo 435 eurus. Šių metų pirmąjį ketvirtį kaina pakilo iki 498 eurų, o antrąjį ketvirtį šoktelėjo iki 750 eurų.
Szymonas Kardasas, Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) vyresnysis politikos analitikas, pabrėžė, kad JAV ir Izraelio pradėtas karas prieš Iraną, sutrikdė naftos gavybą bei tiekimą į pasaulines rinkas, todėl kainos išaugo.
„Kai kuriomis savaitėmis tanklaivių eismas per Hormuzo sąsiaurį grįžta į ikikarinį lygį, tačiau vėliau vėl sumažėja“, – sakė jis „Euronews Business“.
Pasak S. Kardaso, tokie trikdžiai skaudžiai veikia ES, nes ji 90–95% priklauso nuo naftos importo iš už bloko ribų. „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. ši priklausomybė siekė 96,6 proc.
Wolfgangas Eichhammeris, Europos energetikos ir klimato politikos instituto (IEECP) vyresnysis ekspertas, pritarė, kad didžiausią įtaką turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios tiekimas sumažėjo arba tapo mažiau užtikrintas. Vis dėlto, anot jo, svarbų vaidmenį atliko ir didelė pasaulinė paklausa – Europa dėl naftos konkuravo su pirkėjais Azijoje, ypač Kinijoje.
Importo vertę ir kiekį lyginanti diagrama rodo, kad išlaidos išaugo, nors importuotos naftos kiekis išliko beveik nepakitęs. 2026 m. antrąjį ketvirtį ES naftos importui išleido 82,7 mlrd. eurų – gerokai daugiau nei 50,3 mlrd. eurų prieš metus. Importo kiekis padidėjo tik nežymiai – nuo 105,2 mln. tonų iki 110,2 mln. tonų.
Tokia pati tendencija stebima ir pastaruosius penkerius metus. Ketvirtinės importo apimtys svyravo nuo 105 mln. iki 123 mln. tonų, o importo vertė kito nuo 38 mlrd. eurų 2021 m. pradžioje iki 91,3 mlrd. eurų 2022 m. Vėliau, 2025 m. pabaigoje, ji sumažėjo iki 47,8 mlrd. eurų, o po to vėl staigiai išaugo.
Beveik visą ES išlaidų energijos importui padidėjimą lėmė nafta. 2026 m. antrąjį ketvirtį ES energijos importui išleido 115,6 mlrd. eurų – tai daugiau nei 81,4 mlrd. eurų, išleistų tą patį 2025 m. ketvirtį. Iš 34,2 mlrd. eurų siekiančio bendro padidėjimo naftai teko 32,4 mlrd. eurų, arba 95 proc.
Išlaidos kitiems energetikos produktams pakito nežymiai. Dujų importas padidėjo 1,6 mlrd. eurų, anglių – 0,4 mlrd. eurų, o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas šiek tiek sumažėjo – 0,2 mlrd. eurų.
Vairuotojai už degalus moka daugiau
Europos vairuotojai pajuto kainų pokyčius degalinėse. 2026 m. sausio pirmąją savaitę dyzelino kaina ES vidutiniškai siekė 1,54 Eur už litrą. Nuo kovo mėnesio kainos sparčiai kilo: dar tą patį mėnesį jos viršijo 2 Eur už litrą, o rugsėjo pabaigoje pasiekė 2,24 Eur. Tai viršijo 2022 m. fiksuotą aukščiausią 2,03 Eur už litrą kainą. Spalio 19 d. dyzelinas kainavo 2,14 Eur už litrą – tai 38% daugiau nei metų pradžioje.
Panaši tendencija stebima ir kalbant apie benziną. Jo kaina nuo 1,60 Eur už litrą sausio pradžioje pakilo iki 2,10 Eur rugsėjo pabaigoje – tai taip pat viršijo 2022 m. aukščiausią 2,03 Eur už litrą lygį. Vėliau kaina šiek tiek sumažėjo – iki 1,99 Eur. Dabar 50 litrų dyzelino baką pripildyti kainuoja apie 107 Eur, palyginti su 77 Eur sausio mėnesį.
Poveikis namų ūkiams
Mu įspėjo: kadangi vartotojai daugiau išleis degalams, jiems liks mažiau lėšų kitiems poreikiams – pavyzdžiui, maistui ir kitoms kasdienio vartojimo prekėms.
„Tikėtina, kad maisto, viešojo transporto ir kitų kasdienių prekių kainos kils, nes dyzelinas plačiai naudojamas sunkiasvorėse transporto priemonėse ir autobusuose“, – pridūrė jis.
Kardas pažymėjo, kad poveikis įvairiuose sektoriuose bus nevienodas. „Transporto, šildymo, žemės ūkio ir energijai imlios gamybos sektoriai pajus tiesioginį spaudimą – jie perkels didesnes krovinių gabenimo, komunalinių paslaugų ir iškastinio kuro sąnaudas galutiniams vartotojams. Tuo tarpu paslaugų sektorius išliks gana apsaugotas“, – teigė jis.
Kiek tai tęsis?
Ekspertai nesitiki, kad naftos importo sąnaudos artimiausiu metu sumažės. Paklaustas, ar artimiausiais mėnesiais išlaidos išliks didelės, Mu atsakė: „Deja, taip, nes nematome realaus būdo konfliktui užbaigti.“
Jis taip pat nurodė, kad didesnės transportavimo ir draudimo išlaidos antrojo ketvirčio sąskaitose gali būti dar nevisiškai atsispindėjusios, tačiau trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius jos gali dar labiau padidinti sąnaudas.
Kardas prognozavo, kad su konfliktu susijusios išlaidos „išliks artimiausiais mėnesiais ir gali tęstis net iki 2027 metų“.
Eichhammeris taip pat laikosi nuomonės, kad yra didelė rizika, jog naftos kainos išliks aukštos arba dar labiau kils.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

102

