infa.lt

ES „skaidrumo reformos“ kritikuojamos kaip bandymas nuslėpti „Pfizergate“ skandalą

Ursulos von der Leyen palaikoma šio įstatymo peržiūros procedūra ragina keisti 2001 m. ES skaidrumo įstatymą, rašo „Rapporteur“ leidinys.

Aktyvistai sukritikavo iniciatyvą persvarstyti ES institucijų veiklą reglamentuojančias skaidrumo taisykles.

Skaidrumo per daug?

Buvusi aukšto rango valstybės tarnautoja Catherine Day naujoje ataskaitoje rekomendavo, kad seniai galiojantis įstatymas, suteikiantis visuomenei teisę susipažinti su ES dokumentais, turėtų „evoliucionuoti“ ir būti pakeistas kitu teisės aktu, kuris užtikrintų prieigą ne prie dokumentų, o prie [bendros] informacijos.

Informacija turėtų būti „klasifikuojama jos sukūrimo momentu ir pagal „numatytuosius nustatymus“ viešai prieinama – išskyrus itin jautrius ar asmens duomenis“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

„Transparency International EU“ direktorius Nicholas Aiossa šį pasiūlymą susiejo su skandalu, į kurį pateko Ursula von der Leyen po to, kai laikraštis „New York Times“ kreipėsi į teismą prieš Europos Komisiją dėl jos atsisakymo paviešinti susirašinėjimą žinutėmis su farmacijos milžinės „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla.

„Mes visada laikėmės nuomonės, kad šio reglamentavimo persvarstyti nereikia, – teigė N. Aiossa. – Vietoj to institucijos privalo tinkamai įgyvendinti galiojančias taisykles.“

„Jie nori įteisinti abejotinas vidaus taisykles, kurias priėmė kilus skandalui dėl žinučių.“

Akademiko ir ES atstovės nuomonė

Italijos akademikas, ES teisės profesorius (Jean Monnet profesorius) Alberto Alemanno leidiniui „Rapporteur“ sakė, kad „proaktyvus, į [bendrą] informaciją orientuotas modelis, jei jis įgyvendinamas individualios teisės susipažinti su dokumentais sąskaita, susiaurintų vienintelį įrankį, kurį piliečiai, žurnalistai ir nevyriausybinės organizacijos gali naudoti reikalaudami ES institucijų atskaitomybės“.

A. Alemanno šio klausimo su „Pfizergate“ skandalu nesiejo.

„Tai, kad institucijos skelbia informaciją tik tada, kai pačios nusprendžia, jog tai „tikslinga“, nėra tas pats, kas subjektų teisė pateikti oficialų prašymą ir, gavus neigiamą atsakymą, ginčyti jį teisme“, – pabrėžė jis.

ES ombudsmenė Teresa Anjinho šią iniciatyvą įvertino teigiamai. „Šiuo metu susiklosčiusi padėtis apsunkina tiek ES institucijų, tiek visuomenės veiklą, todėl abi pusės jaučia nepasitenkinimą“, – teigė ji elektroniniu paštu atsiųstame komentare.

Pasak jos, reglamentavimą būtina peržiūrėti, „kad jis atitiktų skaitmeninį amžių“.