infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Metų metus technologijų vizionieriai mums piešė šviesią ateitį: dirbtinis intelektas (DI) perims rutininius darbus, atlaisvins mūsų laiką kūrybai, o darbo savaitė natūraliai sutrumpės.

Tačiau šiandien, kai didžiosios technologijų korporacijos masiškai diegia DI įrankius ir „optimizuoja“ darbuotojų gretas, aiškėja visai kitokia realybė.

Dirbtinis intelektas iš tiesų padidino darbo našumą, tačiau pačių darbuotojų kasdienybė dėl to nė kiek nepalengvėjo.

Štai keli esminiai aspektai, atskleidžiantys, kodėl ši technologinė revoliucija pasuko priešinga, nei piešė vizionieriai, linkme:

Didesnis greitis – tiesus kelias į didesnes normas

Suteikus darbuotojams pažangius DI įrankius, užduočių atlikimo laikas drastiškai sutrumpėjo. Tačiau verslo pasaulyje sutaupytos valandos netapo laisvu laiku.

Jei su DI pagalba programuotojas ar analitikas funkciją gali atlikti kelis kartus greičiau, vadovybė tiesiog atitinkamai padidina dienos užduočių apimtis.

Darbo diena nepailgėjo ir nesutrumpėjo – ji tiesiog tapo kur kas intensyvesnė.

Neliko laiko protiniam perkrovimui

Anksčiau kasdienį darbą sudarydavo kompleksinių problemų sprendimas ir lengvesnės, rutininės užduotys (pavyzdžiui, dokumentacijos tvarkymas, paprasto kodo rašymas ar duomenų rūšiavimas).

Šie paprastesni darbai leido darbuotojams natūraliai atsikvėpti ir „perkrauti“ protą.

Dabar visą šį mechaninį darbą atlieka DI, o žmogui lieka tik patys sudėtingiausi architektūriniai iššūkiai ir algoritmo padarytų klaidų paieška.

Dėl to protinis krūvis ir mentalinis nuovargis tik išaugo.

Sukurtas atleidimų ir baimės fonas

Ironiška, bet patys specialistai savo rankomis padėjo ištobulinti įrankius, kurie šiandien leidžia įmonėms efektyviai veikti su mažesniu darbuotojų skaičiumi.

DI rinkos gigantams, tokiems kaip „Microsoft“, skelbiant apie dešimčių tūkstančių darbuotojų etatų „optimizavimą“ ir investicijų nukreipimą į skaičiavimo pajėgumus, likusiems darbuotojams siunčiamas aiškus signalas.

Kad įrodytų savo vertę ir išlaikytų darbo vietą, likusieji privalo demonstruoti maksimalų našumą ir priimti vis didėjančius krūvius.

Technologiniai spąstai

DI nepalengvino darbo – jis tiesiog pakėlė bazinę efektyvumo kartelę. Tai, kas prieš kelerius metus buvo laikoma antžmogišku greičiu, šiandien tampa standartiniu lūkesčiu.

Mėginimas bėgti paskui vis greitėjančius DI našumo rodiklius verčia specialistus dirbti ne lengviau, o tiesiog nepertraukiamu aukšto streso režimu.

Išvada paprasta: DI ne išlaisvino ne darbuotojus, o padidino pačią užduočių atlikimo spartą.

Vietoj žadėto poilsio ir sutrumpintos darbo savaitės specialistai gavo naują realybę – intensyvesnį darbą, didesnę atsakomybę ir nuolatinį lenktyniavimą su pačių sukurta technologija.

Vis tik DI turi ir didelių pliusų – pradedantiems ar mažiems verslams su dirbtinio intelekto pagalba galima apsieiti nesamdant papildomų darbuotojų, išsiverčiant savo pačių jėgomis visai pigiai.

Tačiau šis pliusas neliečia pačių samdomų darbuotojų, kurių yra absoliuti dauguma.

Straipsnis parengtas naudojant dirbtinį intelektą)