infa.lt

Europos Tarybos pirmininkas Antonio Costa

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa perėmė derybas dėl kito ilgalaikio ES biudžeto; vienas didžiausių klausimų – kaip jis spręs naujų, visai ES taikomų mokesčių prigalvojimo „problemą“, rašo „Euronews“ leidinys.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa intensyviai ieško naujų, visai ES taikomų mokesčių, skirtų finansuoti kitą ilgalaikį Bendrijos biudžetą. Tai vyksta po praėjusią savaitę vykusio viršūnių susitikimo, kuriame lyderiams nepavyko rasti sutarimo dėl įmokų dydžio, o derybos atsidūrė aklavietėje.

Kadangi nacionalinės vyriausybės nenori didinti savo įnašų, A. Costa ieško būdų, kaip surinkti lėšų tiesiogiai Briuseliui – pavyzdžiui, apmokestinant dideles įmones ir skaitmenines paslaugas arba įvedant rinkliavas tabako gaminiams, anglies dvideginio emisijoms bei azartiniams lošimams internete.

Deryboms įžengus į kritinį etapą, svarstomi visi įmanomi variantai.

„Norėdami pasiekti susitarimą, privalome išlaikyti nacionalinius įnašus protingo dydžio, tačiau kartu išsaugoti savo ambicijas ir priemones bendriems prioritetams įgyvendinti.

Kad tai būtų įmanoma, būtina suintensyvinti darbą kuriant naujus nuosavus išteklius mokesčius“, – per spaudos konferenciją po praėjusią savaitę vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo sakė A. Costa.

Lankydamasis įvairių ES šalių sostinėse, A. Costa nuolat pabrėždavo tą patį: visai ES taikomi mokesčiai yra būtini norint suderinti įtemptą nacionalinių biudžetų padėtį su naujais Bendrijos prioritetais.

Praėjusią savaitę ES lyderiams nepavyko įveikti nesutarimų dėl biudžeto, todėl tolesnį derybų etapą teks valdyti A. Costai.

Lankydamasis Europos sostinėse, jis ne kartą pabrėžė, kad nauji ES pajamų šaltiniai – Briuselyje vadinami „nuosavais ištekliais“ – yra būtini norint suderinti įtemptą nacionalinių finansų būklę su augančiomis Bendrijos išlaidų „ambicijomis“.

„Kėlėme tris reikalavimus naujiems nuosaviems ištekliams mokesčiams. Pirma – jiems turi pritarti visos valstybės narės. Antra – jie turi užtikrinti didelį finansavimą. Ir trečia – jie turi būti parengti iki 2028 m. sausio 1 d.“, – pristatydamas Airijos pasiūlymą dėl biudžeto kompromiso teigė Airijos valstybės ministras Europos reikalams Thomas Byrne’as.

Vis dėlto Airijos pasiūlymas sulaukė kritikos iš įvairių pusių, įskaitant Europos Parlamentą. Pastarasis siūlo įvesti naujus mokesčius skaitmeninėms paslaugoms, azartiniams lošimams internete bei kriptoturtui – tai galėtų atnešti iki 25 mlrd. eurų pajamų per metus. „Akivaizdu, kad pirmininkaujanti valstybė narė atsisakė priimti bet kokį sprendimą dėl pajamų, siūlydama tik nedidelius pakeitimus. Ypač nusivylę esame tuo, kad nė vienas Parlamento pasiūlymas nebuvo priimtas, nepaisant teigiamų daugelio valstybių narių atsiliepimų“, – sakė europarlamentarė Danuše Nerudová (Čekija / EPP).

Iš tiesų, Airijos kompromisas išlaikė Europos įmonių išteklių programą (CORE) – vieną iš labiausiai valstybių narių ginčijamų pasiūlymų, kurios teigia, kad įmonių apmokestinimas prieštarauja ES konkurencingumo darbotvarkei.

Komisija gynė pasiūlymą, pabrėždama, kad CORE paveiks „tik dideles“ įmones, kurių grynoji metinė apyvarta viršija 100 mln. eurų, ir kad įmoka paprastai būtų mažesnė nei jų vyresniesiems vadovams mokamos premijos.

Tačiau dabar Komisija nagrinėja, ar CORE galėtų būti derinamas su skaitmeniniu mokesčiu – dar vienu prieštaringai vertinamu pasiūlymu, kuris gali išprovokuoti Vašingtoną, nes dauguma didžiausių pasaulio technologijų įmonių yra Amerikos.

Pagal kylančią idėją, mokestis nebebūtų nukreiptas į konkretų sektorių. Vietoj to, riba būtų nustatyta pakankamai aukšta, kad būtų užtikrinta, jog ji daugiausia tektų didelėms užsienio įmonėms, nesvarbu, ar tai Amerikos, ar Azijos.

Toks kompromisas galėtų tapti vis svarbesnis, nes kiti potencialūs pajamų šaltiniai susiduria su pasipriešinimu.

Vienas iš pasiūlymų numatytų 30% ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATS) pajamų, pagal kurią pagrindiniai teršėjai, dėl to kad dirba apmokestinami už anglies dioksido išmetimą, nukreipti į ES biudžetą.

Lenkija ypač garsiai pasisakė prieš ATS pajamų siuntimą į Briuselį. Šis klausimas tapo toks politiškai įtemptas šalyje, kad Varšuvai gali būti sunku jį priimti artėjant kitų metų rinkimams.

Airijos kompromisas taip pat išlaikė tabako akcizo nuosavus mokesčius (TEDOR), pagal kuriuos valstybės narės mokėtų ES 15% akcizo už tabako gaminius pareikalavimo tarifą. Vyriausybės baiminasi, kad tai gali paskatinti juodąją rinką ir sumažinti kokybę.

Liuksemburgas ypač priešinasi. Nors ir maža, Didžioji Kunigaikštystė yra grynoji įmokų mokėtoja, kuri retai prieštarauja Komisijos biudžeto pasiūlymams, todėl ji gali turėti didelį politinį kapitalą, kurį galėtų panaudoti prieš TEDOR.

Kiti pasiūlymai sulaukė platesnio palaikymo. Mažiausiai ginčytinas yra pajamų šaltinis, susijęs su anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmu (CBAM), kuris nustato anglies dioksido kainą tam tikroms importuojamoms prekėms, įskaitant plieną ir cementą, siekiant užtikrinti, kad užsienio gamintojai patirtų panašias išlaidas kaip ir jų ES konkurentai.

Mokestis, pagrįstas kiekvienos ES šalies pagamintų elektroninių atliekų kiekiu, taip pat iš esmės nekelia ginčų, dauguma atvirų klausimų yra techninio pobūdžio.

Tačiau Parlamento siūlomas internetinių lošimų mokestis sulaukė didelio Maltos, kurioje yra dauguma ES lažybų svetainių, pasipriešinimo.