infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Po 20 mėnesių trukusių neramumų transatlantiniuose santykiuose ES pareigūnai baiminasi, kad JAV prezidentas pernelyg nemėgsta Ukrainos lyderio, jog galėtų siekti teisingos taikos.

Šią savaitę išsakytame pastabų sraute Donaldas Trampas  (Donald Trump) aiškiai leido suprasti, kad karo Ukrainoje nelaiko konfliktu, dėl kurio kaltos abi pusės. „Atvirai kalbant, Rusija Ukrainos atžvilgiu elgėsi visai neblogai, – pareiškė JAV prezidentas. – Jie ne tiek jau daug ir darė.“, cituoja jį „Politico“ leidinys.

Kijevo gyventojams, kurie ištisas savaites kentė vis stiprėjančius bombardavimus, bei Ukrainos sąjungininkams visoje Europoje šis komentaras tik patvirtino stiprėjantį įspūdį, kad kare JAV stoja Rusijos lyderio Vladimiro Putino pusėn.

„Amerikiečių derybininkai jau beveik dvejus metus bando pastūmėti Ukrainą pasiduoti“, – antradienį Europos Parlamentui pareiškė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. Ji pridūrė, kad Ukraina iki šiol „nepasidavė Putino sąlygomis“ tik todėl, kad Europa teikė jai didžiulę paramą.

Kai kurie Europos pareigūnai ir diplomatai, bandydami suprasti naujausią D. Trampo posūkį prieš Ukrainą, mano, kad tai susiję ne tik su šalies politiniais tikslais, bet ir su paties prezidento asmeninėmis simpatijomis.

„Manau, kad tai asmeninis dalykas, – teigė buvęs Didžiosios Britanijos ministrų kabineto narys Davidas Lidingtonas, šiuo metu einantis vyresniojo bendradarbio pareigas Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI) – viename svarbiausių saugumo politikos analitinių centrų Londone. – Trumpas yra egocentriškas; jo asmeninės simpatijos diktatoriams ir autokratams, noras sudaryti galimybes JAV verslui… yra labai svarbios jo motyvacijos dalys.“

Neoficialiuose pokalbiuose ES pareigūnai tam pritaria. „Trumpas nemėgsta [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio. Jis tiesiog jo nemėgsta, – sakė vienas vyriausybės pareigūnas, atidžiai stebėjęs abu politikus. – Dėl to tampa sunkiau tikėtis JAV pagalbos siekiant taikos. Trampui viskas atrodo kaip racionalus verslo sandoris – kol taip nebėra.“

Vienas ES šalies diplomatas – kuriam, kaip ir kitiems šiame straipsnyje minimiems asmenims, suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti jautrius klausimus – teigė, jog nenuoseklusis D. Trampas gali vėl pakeisti nuomonę ir atšaukti pastaruoju metu prieš Ukrainą nukreiptus veiksmus. Pasak diplomato, JAV prezidentas dažnai keitė savo poziciją įvairiais klausimais, „išskyrus vieną dalyką – atrodo, kad jis palaiko rusus“.

„Jis kritiškai vertino Ukrainą, ES ir NATO, tačiau beveik niekada nėra pasakęs nieko kritiško apie Putiną. Tai stebina. Turime reikalų su administracija, kuri, regis, labiau nei bet kas kita yra nusiteikusi prorusiškai“, – sakė diplomatas.

Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti situaciją iškart neatsakė.

Didėjantys nuostoliai

Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje mintis, kad niekas negali pakeisti (ir nepakeis) D. Trampo požiūrio į V. Zelenskį, kelia didelį nerimą. Po puspenktų karo metų Kijevui ima stigti lėšų bei oro gynybos priemonių; be to, augant dešiniųjų jėgų populiarumui Europoje, artimiausiais mėnesiais kyla grėsmė prarasti politinę paramą.

Antradienį Osle D. Trampo pasiuntinys Stivas Vitkofas susitiko derybų su Ukrainos prezidentu bei Norvegijos ir Suomijos lyderiais. Trečiadienį jis vyks į Sankt Peterburgą (jau Sankt Peterburge – infa.lt past.) aptarti taikos pasiūlymų su Rusijos vadovybe – Baltieji rūmai aktyviai siekia ugnies nutraukimo. Vienas iš pasiūlymų, kuris bus pateiktas V. Putinui – surengti trišalį viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų D. Trampas ir V. Zelenskis.

Vis dėlto ankstesni bandymai įtraukti Rusijos prezidentą į tokį susitikimą buvo nesėkmingi, o ES diplomatai nemano, kad V. Putinas nuoširdžiai norėtų nutraukti ugnį. Būtent todėl D. Trumpo priešiškumas V. Zelenskiui kelia tokių didelių problemų.

• „Visoje Europoje vyrauja aiškus sutarimas, kad V. Putinas nenori taikos, – teigė kitas ES diplomatas. – Kad būtų pasiekta taika, jį teks priversti.“

Tačiau užuot kėlęs reikalavimus Putinui, Trampas dar labiau padidino spaudimą Zelenskiui – net ir šį mėnesį intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos miestus. Pasak vieno diplomato, Ukrainos lyderis jaučia didelę įtampą; apie tai jis užsiminė ES šalių vadovams per praėjusią savaitę Briuselyje vykusius privačius susitikimus.

Pastarosiomis dienomis Trampas išsakė daugybę itin kritiškų pastabų: anot jo, Zelenskiui „tai nerūpi“ ir jis „nenori užbaigti šio karo“, todėl turėtų būti pakeistas – tiek kaip šalies lyderis, tiek kaip Ukrainos derybininkas. „Prezidentas Putinas norėtų susitarimo, – teigė Trampas. – Prezidentas Zelenskis jau daugybę kartų galėjo užbaigti šį karą arba sudaryti susitarimą.“

„Viešas vanojimas“ Ovaliajame kabinete

Lidingtono teigimu, Trumpo priešiškumas gali būti kilęs dar 2019 m., per pirmąją jo kadenciją, kai jis ragino Ukrainos lyderį padėti atlikti tyrimą dėl Joe Bideno – žmogaus, kuris vėliau, per kitus prezidento rinkimus, nugalėjo patį Trampą. Zelenskis atsisakė. Pasak Lidingtono, vėlesni priešiški susidūrimai – įskaitant ir tą, kuris įvyko 2025 m. vasarį Ovaliajame kabinete – tik sustiprino šį įspūdį.

„Buvo akivaizdu, kad tame liūdnai pagarsėjusiame susitikime Baltuosiuose rūmuose Trumpas ir [viceprezidentas J. D.] Vance’as buvo suplanavę viešą Zelenskio „vanojimą“; man tuomet susidarė įspūdis, kad čia esama stipraus asmeninio aspekto“, – sakė Lidingtonas.

„Manau, yra ir dar vienas dalykas: jei pažvelgsite į žmones, kuriems Trampas rodo palankumą, pamatysite, kad tai dažniausiai būna autokratai, „stiprieji lyderiai“ – ir pabrėžiu, būtent „vyrai“, – teigė Lidingtonas.

Jis prisiminė 2018 m. Paryžiuje vykusią vakarienę pasaulio lyderiams, skirtą Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečiui paminėti. Pasak Lidingtono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu šeimininkavo prie „pagrindinio stalo“, tačiau Trampas neparodė jokio noro su jais bendrauti ar palaikyti mandagų pokalbį.

„Iš kūno kalbos buvo gana akivaizdu, kad Trampas jautė atsiribojimą jų atžvilgiu. Vienas iš asmenų, su kuriais jis tikrai norėjo pasikalbėti, buvo [Turkijos lyderis Recepas Tayyipas] Erdoganas bei kiti veikėjai, atitinkantys „stipraus lyderio“ įvaizdį – tokį, kokį Trumpas mėgsta kurti ir sau pačiam“, – pastebėjo jis.

„Keistos istorijos“

Aukšto rango vienos Europos šalies pareigūnas, susipažinęs su derybomis dėl Ukrainos, teigė, kad Trampo motyvai buvo iš dalies politiniai, iš dalies susiję su naudos skaičiavimu, o iš dalies – su asmeninėmis simpatijomis.

„Šiuo metu pas juos vyksta rinkimų ciklas, tad jiems reikia ką nors apkaltinti dėl kylančių kainų, – sakė pareigūnas. – Apskritai Trampui patinka įvairūs žmonės ir lyderiai. Tiesą sakant, jis jaučia simpatiją sėkmingiems ir linksmiems žmonėms.“

Pastarosiomis dienomis Zelenskis įspėjo, kad Ukrainoje daugėja civilių aukų, nes JAV sumažino paramą – įskaitant „Starlink“ ir „Starshield“ paslaugas, kurios padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos atakų bei planuoti operacijas. „Mes vis dar neturime jokio paaiškinimo – tik įvairias keistas istorijas“, – pirmadienį JAV kongresmenams sakė Zelenskis.

Šį mėnesį iš JAV partnerių nebebuvo gaunama įprastų išankstinių įspėjimų apie artėjančias Rusijos raketų atakas. Be to, pasak jo, Ukrainai baigiasi „Patriot“ sistemos raketos.

Pentagonas oficialaus komentaro dėl Ukrainos skundų nepateikė.

Minėtas Europos diplomatas teigė, kad daugelį Europos vyriausybių erzina tai, jog Trampas iki šiol neįtraukė jų į savo pokalbius su Putinu. „Tikėtina, kad tarp amerikiečių ir rusų vyksta kur kas intensyvesnis dialogas, nei mums žinoma“, – sakė diplomatas.

Antradienį Norvegijoje įvykęs susitikimas su Stivu Vitkofu (Steve Witkoff) leido daryti prielaidą, kad tiesioginis bendravimas su Putinu vėl gali būti svarstomas – bent jau Zelenskio atveju.

„Šiandien buvo gera diena taikai“, – sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, dalyvavęs derybose Osle. „Per pastarąją savaitę ar panašiai, neviešai, tiek esminiu, tiek techniniu lygmenimis iš tiesų padarėme didelę pažangą“, – teigė A. Stubbas.

Procesas vėl juda tinkama linkme, pridūrė jis. „Tikėkimės, kad nebus žengta atgal.“