infa.lt

Vaizdo įrašo kadras

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo Facebook paskyroje sureagavo į Krašto apsaugos departamento (KAM) siūlymą neviešinti buvusių-neprisipažinusių KGB bendradarbių. Primename, kad įstatymo pataisas, siūlančias juos paviešinti pateikė pats R.Žemaitaitis. Cituojame Remigijaus Žemaitaičio reakciją į KAM siūlymą:

TAI KUR ŠIANDIEN DAUGIAUSIA GLAUDŽIASI BUVĘ KGB BENDRADARBIAI? – KAM išvada ir jos argumentai verčia sunerimti“

Praėjus 35 metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva vis dar saugo KGB paslaptis. Kartais man atrodo, kad net rūpestingiau, nei jas saugojo pati KGB.

Šiandien Krašto apsaugos ministerija pasiūlė Vyriausybei nepritarti mano pataisoms, kuriomis siūlau paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.

Argumentas biurokratiškai gražus: esą pataisos nesukurtų „pridėtinės vertės“, nes galimybė paviešinti neprisipažinusiuosius jau numatyta įstatyme. Be to, valstybė neprisipažinusiųjų įskaitos net neveda.

Įsiklausykite

Prisipažinusiųjų duomenis valstybė įslaptino 75 metams. Neprisipažinusiųjų įskaitos neturi. Vienus saugo įstatymas, kitus dengia nežinomybė.

Ir taip jau daugiau nei tris dešimtmečius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau siūlė atmesti kitą mano projektą dėl buvusių bendradarbių išslaptinimo nuo 2028 metų. VSD kalba apie jautrią informaciją, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė diskusijas tęsti už uždarų durų.

Tačiau 2025 metų birželį mano projektą dėl neprisipažinusiųjų paviešinimo palaikė 79 parlamentarai. Prieš balsavo vos aštuoni.

Seimo salėje balsuojama „už“, o kabinetuose politinė valia kažkur išgaruoja.

Dabar skaičiai

Apie bendradarbiavimą su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis prisipažino 1 589 asmenys. VSD atstovo vertinimu, tai sudaro maždaug vieną (1) procentą.

Jeigu šis vertinimas tikslus, kur likusieji? Kokias pareigas jie ėjo nepriklausomoje Lietuvoje? Kokią įtaką galėjo turėti politikai, verslui, valstybės institucijoms ar žiniasklaidai?

Mes nežinome. Ir būtent tai yra problema.

Latvija KGB dokumentus pradėjo viešinti 2018 metais. Estija buvusių bendradarbių pavardes skelbė dar nuo 1997-ųjų. Čekija viešino dešimtis tūkstančių įrašų, o Vokietija „Stasi“ archyvus pradėjo atverti dar 1991 metais.

Žinoma, pavardė archyve savaime neįrodo sąmoningo bendradarbiavimo. Todėl būtina atsakingai įvertinti dokumentus ir apsaugoti nekaltus žmones.

Bet kodėl Lietuva po 35 metų vis dar nesugeba rasti tokio sprendimo?

Ministerijos rašo išvadas, saugumo tarnybos kalba apie jautrumą, komitetai svarsto už uždarų durų. Kiekvienas atskirai turi paaiškinimą, tačiau rezultatas nesikeičia. KGB praeitis lieka užrakinta.

Ir aš klausiu: kam tai naudinga?

Ar tikrai viską galima paaiškinti asmens duomenų apsauga? O gal daliai politinio elito patogiau, kad visuomenė taip ir nesužinotų visos tiesos?

Neteigiu, kad pasipriešinimas archyvų viešinimui įrodo kieno nors ryšius su KGB. Tačiau toks atkaklus delsimas man kelia vis daugiau klausimų.

Todėl ir pateikiau pataisas.

Noriu, kad pagaliau nustotume ieškoti priežasčių, kodėl negalime atverti savo istorijos, ir rastume būdą tai padaryti teisėtai bei atsakingai.

TAI KUR DAUGIAUSIA GLAUDŽIASI BUVĘ KGB BENDRADARBIAI?

Politikoje? Valstybės institucijose? Versle? Žiniasklaidoje?

Nežinau. Bet noriu, kad visuomenė turėtų galimybę sužinoti.

Nes valstybė, kuri bijo atverti savo praeitį, pati palieka vietos abejonėms dėl savo dabarties.

PO TOKIO KAM SPRENDIMO LIEKA NEAIŠKU, KUR JŲ DIRBA DAUGIAUSIAI?