infa.lt

Foto: Volodymyro Zelenskio „Telegram“

Nauja „Bertelsmann Stiftung“ fondo apklausa atskleidžia vis didėjantį atotrūkį tarp ES valstybių narių visuomenės nuotaikų ir Ukrainos siekio prisijungti prie Sąjungos. Nors dauguma ukrainiečių nori spartaus stojimo ir yra pasirengę prisiimti trumpalaikes išlaidas, 53 procentai ES piliečių šiuo metu nepritaria tam, kad Ukrainai artimiausiu metu būtų suteikta visateisė narystė.

Be to, skiriasi nuomonės dėl to, kas labiau prisideda prie Sąjungos saugumo ir gynybos. Politikos formuotojai turėtų aiškiai paaiškinti, kodėl investicijos į Ukrainą yra strategiškai vertingos ilgalaikėje perspektyvoje.

Ukrainai jau penktus metus priešinantis Rusijos karinei invazijai, Ukrainos ir ES gyventojų požiūris į stojimo procesą bei ES apsaugą nuo Rusijos vis labiau skiriasi. Nors Ukrainos piliečiai savo šalies pasipriešinimą laiko viso žemyno bei pačios ES gynimu ir nori, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteikta narystė ES, visoje Sąjungoje vis dar vyrauja atsargumas ir abejonės.

Norint įveikti šį didėjantį atotrūkį, reikės gilesnio dialogo tarp politikos formuotojų ir piliečių bei atnaujinto įsipareigojimo aiškiai komunikuoti bendrus strateginius tikslus – visišką Ukrainos integravimą į ES struktūras, rašoma leidinio medžiagoje.

Beveik trečdalis ES respondentų mano, kad Sąjunga ir jos valstybės narės prie Sąjungos apsaugos prisideda labiau nei Ukraina.

Penktadalis mano, kad šios pastangos yra lygiavertės, ir tik 16% laiko Ukrainą pagrindine gynėja (palyginti su 58% Ukrainos respondentų).

Nuomonių išsiskyrimas dėl finansinės naštos siekiant Ukrainos narystės ES

Visuomenės nuomonė taip pat išsiskiria kalbant apie ekonomines išlaidas, susijusias su stojimo procesui reikalingais pokyčiais. Nors du trečdaliai ukrainiečių teigia esantys pasirengę priimti didesnes išlaidas, rašo leidinys, beveik du trečdaliai ES piliečių atmeta galimybę prisiimti papildomą finansinę naštą.

Pabrėždama skaidrios komunikacijos būtinybę, mūsų Rytų Europos ekspertė Miriam Kosmehl akcentuoja platesnes pasekmes ES: „Nestabili Ukrainos finansinė padėtis kelia iššūkį visai ES, nes stabilumas mūsų didelėje kaimyninėje Europos valstybėje yra bendras interesas.

Vien tik numatomas finansavimo poreikis atstatymui dabar viršija 500 mlrd. eurų. Šiam poreikiui patenkinti reikės visapusiško tarpusavyje derančių priemonių rinkinio. Dabar itin svarbu užsitikrinti visuomenės palaikymą.“

Mažėjanti parama ir menki lūkesčiai dėl naudos ES

Stebint visuomenės nuotaikų kaitą, matyti, kaip nuo karo pradžios 2022 m. vasarį keitėsi noras remti Ukrainą. Šis mažėjimas sutampa su menkais visuomenės lūkesčiais dėl apčiuopiamos naudos, kurią duotų Ukrainos narystė ES. Paklausti apie pagrindinį narystės privalumą:

tik 14% ES piliečių atsakė, kad dėl Ukrainos narystės Sąjunga taptų stipresnė ir įtakingesnė pasaulinėje arenoje, ir vos 11% jų teigė besitikintys didesnio Sąjungos atsparumo.

„Tai, kaip Ukraina gina savo suverenitetą ir demokratines institucijas, turi tiesioginės įtakos demokratijos ir saugumo ateičiai Europoje, – priduria M. Kosmehl. – Rusija siekia pasinaudoti vidiniais nesutarimais, kad susilpnintų ES sutarimą ir solidarumą. Atviros visuomenės susiduria su ypatingais iššūkiais reaguodamos į tikslines įtakos operacijas. Reagavimas į šiuos iššūkius – tai maratonas, o ne sprintas.“

Europos vienybės išsaugojimas

Nors pradiniu karo etapu ES valstybės narės demonstravo išskirtinę vienybę, norint išlaikyti politinį sutarimą ilgainiui, reikia nuolat įtikinėti žmones visoje ES, kad investicijos į Ukrainą yra naudingos visai Europai – tiek dabar, tiek Ukrainai artėjant prie narystės ES, rašo leidinys.

„Augančios konkurencijos dėl išteklių sąlygomis politikos formuotojai turėtų investuoti į Europos sanglaudos stiprinimą“, – teigia Malte Zabelis, mūsų Europos programos direktorius.

Jie turėtų ir toliau įtikinamai aiškinti visų valstybių narių piliečiams, kad tvirtas Ukrainos integravimas į ES struktūras duoda ilgalaikės naudos Europos kolektyviniam saugumui, ekonominiam stabilumui ir bendrai demokratinei ateičiai.