infa.lt

CNN vaizdo įrašo kadras

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė Vengrijos ieškinį, kuriuo ji siekė panaikinti Europos taikos fondo (ETP) komiteto sprendimą dėl pirmojo ypatingųjų pajamų iš įšaldytų Rusijos aktyvų dalies skyrimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Teismas nusprendė, kad šio klausimo sprendimas nepatenka į ES teismų jurisdikciją.

Konfliktas atskleidė Vengrijos diplomatijos nenuoseklumą ir bandymą sėdėti ant dviejų kėdžių.

Teisinis mechanizmas parodė aiškų disbalansą Budapešto pozicijoje: Viktoras Orbanas iš pradžių balsavo UŽ pirmąjį Tarybos sprendimą, kuriuo buvo nustatytos bendros taisyklės dėl pelno iš įšaldytų Rusijos aktyvų nukreipimo.

Tačiau priimant antrąjį sprendimą, susijusį su konkrečiu tų lėšų paskirstymu, jis pasirinko „konstruktyviai susilaikyti“.

Kai vėliau ETP komitetas priėmė sprendimą paskirstyti pirmąją išmoką Ukrainos kariuomenei ir nustatė, kad dėl tokio susilaikymo Vengrija nebeturi teisės dalyvauti tolesniame balsavime, Budapeštas kreipėsi į teismą.

Vengrija ginčijo būtent šią procedūrą – teigdama, kad buvo pažeistos balsavimo taisyklės ir valstybių lygybės principai, nors pati pirminiame etape lėšų mechanizmui buvo uždegusi žalią šviesą.

ES Bendrasis Teismas šį ieškinį atmetė nurodydamas, kad ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), todėl teismas neturi įgaliojimų nagrinėti tokių politinių ar strateginių pasirinkimų teisėtumo.

Teismas pabrėžė, kad šiam atvejui netaikomos išimtys, leidžiančios Europos Sąjungos Teisingumo Teismui kištis į šią sferą.