2026.07.05 16:32
Europos Sąjungai ruošiantis patvirtinti jau 21-ąjį sankcijų paketą nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios, tarptautinėje analizėje vis garsiau abejojama tokios politikos efektyvumu, rašo „Euractiv“ leidinio autorius.
Ekspertų vertinimu, dabartinis Briuselio požiūris, kad sankcijos privers Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, neatitinka nei istorinės patirties, nei dabartinės Rusijos makroekonominės realybės.
Naujasis 21-asis paketas ir naftos kainų lubų problema
Liepos viduryje ES užsienio reikalų ministrų susitikime planuojamas patvirtinti 21-asis sankcijų paketas iš esmės atkartoja ankstesnių paketų struktūrą: jame numatyta įtraukti dar 30 Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, pritaikyti ribojimus 31 bankui bei 20 trečiųjų šalių įmonių.
Tačiau naujos priemonės susiduria su vidiniu ES šalių pasipriešinimu: Vokietija nerimauja dėl siūlymo riboti rusiškos žuvies importą, Prancūzija ir Italija abejoja draudimo Rusijos kariams atvykti į ES teisiniu įgyvendinamumu, o Bulgarija griežtai pasisako prieš sankcijas patriarchui Kirilui.
Skubą priimti šį paketą iš dalies lemia techninė būtinybė – liepos 15 d. ES rusiškos naftos kainos lubos pagal nustatytą formulę turėtų automatiškai pakilti nuo 44 iki daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį.
Kadangi Rusijos „Urals“ markės nafta šiuo metu prekiaujama maždaug už 56 dolerius, lubos taptų aukštesnės už rinkos kainą ir prarastų prasmę. Kad tam užkirstų kelią, Briuselis naujajame pakete siūlo šešių mėnesių trukmės dabartinių naftos kainų lubų įšaldymą.
Ekonominio kolapso prognozės nepasitvirtino
Nepaisant ketverių metų karo ir ankstesnių prognozių apie neišvengiamą Rusijos ekonomikos žlugimą, šalies ūkis demonstruoja atsparumą. Karinių išlaidų didinimas paskatino vidaus vartojimą, realieji atlyginimai pasiekė rekordines aukštumas, o infliacija per pastaruosius metus sumažėjo 5,3 procento.
Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) vyresnysis mokslo darbuotojas Richardas Connolly pažymi, kad istorijoje beveik nėra pavyzdžių, kuomet šalys atsisakytų kariauti vien dėl ekonominio spaudimo.
Jo teigimu, nors Rusijos ekonomika patiria didelę įtampą, mažai tikėtina, kad ši įtampa taps lemiamu faktoriumi kare.
Nors Rusija susiduria su rimtomis problemomis – Centrinio banko bazinė palūkanų norma siekia 14,25 procento, Ukrainos dronų smūgiai apgadino naftos perdirbimo infrastruktūrą, o darbo rinkoje trūksta darbo jėgos, leidinio „The Economist“ vertinimu, Rusijos karo ekonomika artimiausiu metu nesugrius.
Siūlymai keisti strategiją: kapitalo bėgimas vietoj draudimų
Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis mokslo darbuotojas Aleksandras Kolyandras nurodo, kad ES lyderiai nepastebi struktūrinių Rusijos ekonomikos pokyčių.
Jei 2022 m. Maskvai pagrindinis iššūkis buvo rasti naujas rinkas eksportui ir importui, tai dabar problemos yra grynai makroekonominės.
A. Kolyandro teigimu, šias problemas būtų galima pagilinti skatinant kapitalo ir „protų nutekėjimą“ iš Rusijos, tačiau tam reikėtų elgtis priešingai nei daroma dabar – t. y. leisti rusams atvykti į Europą.
Užvėrus sienas, Rusijos piliečiai savo lėšas leidžia šalies viduje, taip palaikydami vietos ekonomiką. Taip pat pažymima, kad ES būtų naudingiau, jei kvalifikuoti Rusijos specialistai dirbtų Vakarų šalyse, o ne didintų Rusijos bendrąjį vidaus produktą Maskvoje.
Analizės išvadoje pabrėžiama, kad Vakarų lyderiams laikas persvarstyti dabartinį sankcijų režimą ir pripažinti, jog galutinį derybų laiką ir sąlygas lems ne ekonominis spaudimas, o Ukrainos sėkmė mūšio lauke.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
185
kas tie ekspertai?
ar tas rusas Aleksandras kolyandras?
kiek tu Rusijos draugu, legionas, visi įpratę gauti podackas ir Maskvos.
visi kaip senos prostitutės.
jei Rusijai tos sankcijos taip i naudą, o Rusijos ekonomika klesti, kodėl kremlius taip reikalauja tas sankcijas nuimti?
todėl kad sankcijos realiai griauna Rusijos ekonomika, ssnkcijuotos prekės patenka į Rusiją už triguba kaina , kas kerta per Rusijos biudžeta.
o ten jau dideles problemos, naftos daug ir nėra kur dėti , o naftos perdirbimas sustojo dėl Ukrainos smūgių.
teks gręžinius konservuoti , o tai prives prie gręžinių praradimo visam laikui.
o be vakarų techninės pagalbos ir įrengimų visa Rusijos kalnakasyba sustos.
jau stoja, anglių kasyba sustojo išvis.
juk visa kasybos ir gręžimo technika, ir naftos perdirbimo įranga atvežta iš supuvusių vakarų.
Rusija jos negamina išvis.
ir dabar jau krachas, Krasnodaro krašte, ten kur Rusijos aruodas , ir sibire sustojo derliaus nuėmimas, nes nėra degalų.
stoja pramonė, stoja logistika, nėra degalų.
o rytoj neliks ir maisto ir duonos.
ką tuomet darys rusai,,
jiems tos svetimos žemės iššoks per burną su kraujo puta.
Labai smagios tamstos įžvalgos(::: tik dar pamiršai pridėti kad pusė ar daugiau Sibiro priklauso Kinijai:)))) Kaip čia pamiršai tokį ” svarų ” argumentą? :))))
ir reikia suprasti platesnį kontekstą, kaip jie visi veikia kartu, satanistų gauja.
iš vienos pusės putė , iš kitos pusės trumpas su hormuzo sąsiauriu.
Rusija didžiausias pasaulyje kviečių eksportuotojas, o Ukraina užima 3 vietą pagal kviečių eksporta.
dabar iš Rusijos kviečių jau nebus, iš Ukrainos bus nedaug.
ir plius uždarytas hormuzo sąsiauris, sustojo trąšų gamybą ir pasaulio logistika.
tai veda pasaulį prie maisto trūkumo ir bado,
o kas toliau?
toliau mosiachas ir cbdc.
antikristas.
nusiraminkite o tai jau pavirstate į Greta Thundberg