infa.lt

NASA nuotr

„SpaceX“ ruošiantis įžengimui į akcijų rinką, finansų analitikai ir aktyvūs rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį į specifinius taisyklių pakeitimus, kurie gali sukurti precedento neturintį paklausos šoką.

Pastebima, kad šiam konkrečiam pirminiam viešam siūlymui (IPO) pritaikytos išskirtinės išimtys, keičiančios tradicinę vertybinių popierių biržų praktiką.

Išimtys iš taisyklų ir minimali pasiūla

Paprastai įmonių akcijų įtraukimui į indeksus taikomi griežti pelningumo, laiko (nuo pusmečio iki metų po IPO) ir laisvųjų akcijų kiekio (free float) reikalavimai. Šiuo atveju standartiniai saugikliai buvo pakoreguoti:

• Panaikintas pelningumo reikalavimas: Įmonei nereikia demonstruoti metinio pelno, kad jos akcijos būtų įtrauktos į pagrindinius sąrašus.
• Sutrumpintas terminas: Akcijos įtraukiamos praėjus vos 15 dienų po IPO.
• Sumažinta laisvųjų akcijų kartelė: Vietoj įprastai reikalaujamų mažiausiai 10 procentų, rinkoje bus parduodama tik 4,2 procento „SpaceX“ akcijų.

Matematinis spaudimas pasyviesiems fondams

Didžiausią įtaką būsimai akcijų kainos dinamikai gali turėti nustatyta taisyklė, pagal kurią šių akcijų svoris indeksuose, kuriuos seka didieji investiciniai fondai, yra dauginamas iš trijų.

Pasyvieji indeksų fondai (angl. index funds) veikia pagal automatizuotus algoritmus ir privalo pirkti į indeksą įtrauktų įmonių akcijas tiksliomis proporcijomis.

Kadangi „SpaceX“ akcijų svoris indeksuose bus dirbtinai padidintas tris kartus, šie fondai bus įpareigoti įsigyti tris kartus daugiau akcijų, nei numatyta pagal standartinę metodiką.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje laisvai cirkuliuos tik 4,2 procento įmonės akcijų, susidaro matematinė situacija, kurioje pasyviųjų fondų privaloma paklausa gali kelis kartus viršyti realią pasiūlą rinkoje.

Tai reiškia, kad fiksuojamas ne natūralus rinkos susidomėjimas „SpaceX“ kompanijos pasiekimais, o techniškai suprogramuotas akcijų deficitas, galintis išprovokuoti staigų ir dirbtinį kainos augimą iškart po prekybos pradžios.

Kas priėmė šį sprendimą?

Tokius išskirtinius taisyklių pakeitimus ir indeksų metodikos korekcijas atlieka indeksų komitetai (pavyzdžiui, S&P Dow Jones Indices arba MSCI, priklausomai nuo to, į kurį pagrindinį indeksą bendrovė yra įtraukiama) bendradarbiaudami su IPO organizuojančiais Volstrito investiciniais bankais (tokiais kaip Morgan Stanley ar Goldman Sachs).

Biržos operatoriai ir indeksų valdytojai turi diskrecinę teisę taikyti „griežtas išimtis“ ypatingos svarbos sisteminėms įmonėms, jei mano, kad tai naudinga bendram rinkos likvidumui.

Kodėl tai buvo padaryta? Pagrindiniai motyvai

Finansų užkulisiuose išskiriami du pagrindiniai šių išskirtinių sąlygų motyvai:

Garantuota IPO sėkmė ir apsauga nuo kainos smukimo: Apribojus laisvų akcijų kiekį iki 4,2% ir įpareigojus pasyvius fondus pirkti jas trigubai didesniu svoriu, yra sukuriamas garantuotas institucinės paklausos „pagalvės“ mechanizmas.

Tai apsaugo „SpaceX“ nuo rizikos, kad po viešo debiuto akcijos nuvertės – taisyklės fiziškai neleidžia kainai kristi, nes pirkėjų eilė suformuota dirbtiniu būdu.

Indeksų valdytojų kova dėl prestižo ir mokesčių: Didieji indeksų kūrėjai konkuruoja tarpusavyje, kad jų sekami indeksai rodytų kuo geresnius rezultatus ir pritrauktų daugiau investuotojų kapitalo.

Įtraukiant tokią geidžiamą įmonę kaip „SpaceX“ su dirbtiniu svorio koeficientu, indeksas gauna galingą augimo variklį. Be to, investiciniai bankai užsitarnauja išskirtinį Elono Musko struktūrų palankumą ateities sandoriams.

Galutinis šios finansinės inžinerijos rezultatas – Volstrito elitas ir stambieji akcininkai užsitikrina stabilų kapitalo augimą, o matematinį deficitą savo lėšomis apmoka pasyvūs indeksų fondai, t. y. smulkieji investuotojai ir pensijų fondai, veikiantys pagal automatines taisykles.

Istorinis „SpaceX“ šuolis biržoje: kapitalizacija viršijo 2,5 trilijono dolerių