infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Sąjungoje verda viena aštriausių pastarojo meto kovų, kuri tiesiogiai palies kiekvieno vartotojo pirkinių krepšelį. Kalba sukasi apie naujuosius genominius metodus (NGT) – naujos kartos technologijas, kurios leidžia itin tiksliai redaguoti paties augalo genus.

Briuselio kabinetuose bandoma pakeisti šių produktų ženklinimo taisykles, o dėl galutinio rezultato susirėmė milžiniški interesai.

Kas su kuo derasi ir kas yra suinteresuotos pusės?

Šiose derybose pagrindinis mūšis vyksta tarp trijų stovyklų: Europos Komisijos, Europos Parlamento ir ES šalių narių Tarybos. Už šių institucijų sienų stovi trys pagrindinės grupės:

• Agroverslo ir biotechnologijų milžinai: Didžiosios korporacijos, kuriančios modifikuotas sėklas, yra pagrindiniai šio įstatymo varikliai. Jų tikslas – pasiekti, kad naujiesiems metodams nebūtų taikomi griežti, dešimtmečius galioję GMO ribojimai, taip užsitikrinant greitą kelią į rinką ir pelnus iš technologijų patentų.
• Ūkininkai ir selekcininkai: Jie atsidūrė tarp dviejų ugnies zonų. Iš vienos pusės, jiems žadami klimato kaitai bei kenkėjams atsparūs augalai. Iš kitos pusės, jie bijo tapti visiškai priklausomi nuo korporacijų patentų, jei netyčia jų laukuose išaugs patentuota kultūra.
• Ekologiniai ūkiai ir vartotojų teisių gynėjai: Ši pusė reikalauja visiško skaidrumo, aiškaus ženklinimo ir garantijų, kad ekologiškas maistas išliks švarus nuo bet kokių laboratorinių manipuliacijų.

Didysis ginčas: kada modifikuotas augalas prilyginamas tradiciniam?

Europos Komisija pasiūlė sukurti naują sistemą, kurioje augalai skirstomi į dvi kategorijas. Didžiausios diskusijos verda dėl vadinamosios „NGT1“ grupės.

Pagal šį planą, jeigu laboratorijoje augalo genomas buvo pakoreguotas, bet jame atlikta ne daugiau kaip 20 genetinių pakeitimų (modifikacijų), toks augalas teisiškai pradedamas laikyti lygiaverčiu tradiciniam augalui.

Komisijos klerkai tai aiškina tuo, kad tokie minimalūs pakeitimai teoriškai galėjo įvykti ir natūralioje gamtoje arba per ilgus tradicinės selekcijos metus.

Pradiniame plane buvo siūloma šiems augalams apskritai panaikinti GMO taikomus ženklinimo reikalavimus, tačiau čia griežtą žodį taria Europos Parlamentas.

Europarlamentarai išsireikalavo, kad vartotojų teisių apsaugai būtų įvestas privalomas visų NGT produktų ženklinimas (įskaitant ir NGT1 grupę) bei sukurta vieša internetinė duomenų bazė, kad pirkėjas visada tiksliai žinotų, ką renkasi.

Saugikliai ir neatsakyti patentų klausimai

Derybose pasiektas kompromisas atskleidžia, kokios jautrios temos buvo paliestos:

• Apsauga nuo chemijos pramonės spaudimo: Europarlamentarai griežtai uždraudė lengvatinę „NGT1“ kategoriją taikyti tiems augalams, kurie modifikuojami tam, kad taptų atsparūs herbicidams. Taip bandoma užkirsti kelią tam, kad cheminių nuodų pardavimai laukų purškimui nešautų į viršų.
• Ekologinis ūkis lieka visiškai švarus: Šios naujos technologijos bus visiškai uždraustos ekologinėje gamyboje. Tiesa, palikta reali išlyga – jei ekologiškame lauke netyčia bus aptiktas minimalus, techniškai neišvengiamas naujojo augalo pėdsakas, ūkininkas nebus laikomas pažeidėju.
• Mūšis dėl patentų monopolijos: Korporacijos siekė užpatentuoti ne tik technologijas, bet ir pačias augalų savybes. Europos Parlamentas pasiekė, kad natūraliai gamtoje egzistuojančių genų sekų patentuoti nebūtų galima, o ūkininkai išlaikytų teisę pasilikti dalį derliaus kitų metų sėjai be papildomų mokesčių laboratorijoms. Vis dėlto, galutines gaires dėl patentų elgesio kodekso Komisija dar tik turės parengti per artimiausius pusantrų metų, tad didysis lobistų spaudimas užkulisiuose dar tęsis.

Šis reglamentas, dabar esantis pačioje galutinėje priėmimo stadijoje Europos Sąjungoje, iš esmės atveria duris naujos kartos laboratoriniams augalams. Europos institucijos bando rasti balansą tarp agroverslo noro modernizuoti gamybą ir Parlamento siekio išlaikyti visišką skaidrumą bei privalomą informavimą vartotojams.

Lemiama diena – jau šiandien

Šis reglamentas šiuo metu yra pasiekęs pačią finišo tiesiąją. Po ilgų institucijų ginčų ir kompromisų paieškų, galutinis Europos Parlamento balsavimas plenarinėje sesijoje yra numatytas jau šiandien – gegužės 18-ąją.

Būtent šis pirmadienio balsavimas taps lemiamu tašku, kuris parodys, ar lobistų prastumtas naujos kartos GMO projektas bus patvirtintas, ar europarlamentarams pavyks galutinai įteisinti vartotojus saugančius saugiklius.