infa.lt

Briuselio žaidimai maisto lėkštėje: kaip naujieji GMO produktai įsukami į rinką ir kas vyksta derybų užkulisiuose

INFA.LT
2026.05.18 17:16
GNO įteisinnimo procesas ES

Foto: infa.lt / DI

Europos Sąjungoje verda viena aštriausių pastarojo meto kovų, kuri tiesiogiai palies kiekvieno vartotojo pirkinių krepšelį. Kalba sukasi apie naujuosius genominius metodus (NGT) – naujos kartos technologijas, kurios leidžia itin tiksliai redaguoti paties augalo genus.

Briuselio kabinetuose bandoma pakeisti šių produktų ženklinimo taisykles, o dėl galutinio rezultato susirėmė milžiniški interesai.

Kas su kuo derasi ir kas yra suinteresuotos pusės?

Šiose derybose pagrindinis mūšis vyksta tarp trijų stovyklų: Europos Komisijos, Europos Parlamento ir ES šalių narių Tarybos. Už šių institucijų sienų stovi trys pagrindinės grupės:

  • Agroverslo ir biotechnologijų milžinai: Didžiosios korporacijos, kuriančios modifikuotas sėklas, yra pagrindiniai šio įstatymo varikliai. Jų tikslas – pasiekti, kad naujiesiems metodams nebūtų taikomi griežti, dešimtmečius galioję GMO ribojimai, taip užsitikrinant greitą kelią į rinką ir pelnus iš technologijų patentų.
  • Ūkininkai ir selekcininkai: Jie atsidūrė tarp dviejų ugnies zonų. Iš vienos pusės, jiems žadami klimato kaitai bei kenkėjams atsparūs augalai. Iš kitos pusės, jie bijo tapti visiškai priklausomi nuo korporacijų patentų, jei netyčia jų laukuose išaugs patentuota kultūra.
  • Ekologiniai ūkiai ir vartotojų teisių gynėjai: Ši pusė reikalauja visiško skaidrumo, aiškaus ženklinimo ir garantijų, kad ekologiškas maistas išliks švarus nuo bet kokių laboratorinių manipuliacijų.

Didysis ginčas: kada modifikuotas augalas prilyginamas tradiciniam?

Europos Komisija pasiūlė sukurti naują sistemą, kurioje augalai skirstomi į dvi kategorijas. Didžiausios diskusijos verda dėl vadinamosios „NGT1“ grupės.

Pagal šį planą, jeigu laboratorijoje augalo genomas buvo pakoreguotas, bet jame atlikta ne daugiau kaip 20 genetinių pakeitimų (modifikacijų), toks augalas teisiškai pradedamas laikyti lygiaverčiu tradiciniam augalui.

Komisijos klerkai tai aiškina tuo, kad tokie minimalūs pakeitimai teoriškai galėjo įvykti ir natūralioje gamtoje arba per ilgus tradicinės selekcijos metus.

Pradiniame plane buvo siūloma šiems augalams apskritai panaikinti GMO taikomus ženklinimo reikalavimus, tačiau čia griežtą žodį taria Europos Parlamentas.

Europarlamentarai išsireikalavo, kad vartotojų teisių apsaugai būtų įvestas privalomas visų NGT produktų ženklinimas (įskaitant ir NGT1 grupę) bei sukurta vieša internetinė duomenų bazė, kad pirkėjas visada tiksliai žinotų, ką renkasi.

Saugikliai ir neatsakyti patentų klausimai

Derybose pasiektas kompromisas atskleidžia, kokios jautrios temos buvo paliestos:

  • Apsauga nuo chemijos pramonės spaudimo: Europarlamentarai griežtai uždraudė lengvatinę „NGT1“ kategoriją taikyti tiems augalams, kurie modifikuojami tam, kad taptų atsparūs herbicidams. Taip bandoma užkirsti kelią tam, kad cheminių nuodų pardavimai laukų purškimui nešautų į viršų.
  • Ekologinis ūkis lieka visiškai švarus: Šios naujos technologijos bus visiškai uždraustos ekologinėje gamyboje. Tiesa, palikta reali išlyga – jei ekologiškame lauke netyčia bus aptiktas minimalus, techniškai neišvengiamas naujojo augalo pėdsakas, ūkininkas nebus laikomas pažeidėju.
  • Mūšis dėl patentų monopolijos: Korporacijos siekė užpatentuoti ne tik technologijas, bet ir pačias augalų savybes. Europos Parlamentas pasiekė, kad natūraliai gamtoje egzistuojančių genų sekų patentuoti nebūtų galima, o ūkininkai išlaikytų teisę pasilikti dalį derliaus kitų metų sėjai be papildomų mokesčių laboratorijoms. Vis dėlto, galutines gaires dėl patentų elgesio kodekso Komisija dar tik turės parengti per artimiausius pusantrų metų, tad didysis lobistų spaudimas užkulisiuose dar tęsis.

Šis reglamentas, dabar esantis pačioje galutinėje priėmimo stadijoje Europos Sąjungoje, iš esmės atveria duris naujos kartos laboratoriniams augalams. Europos institucijos bando rasti balansą tarp agroverslo noro modernizuoti gamybą ir Parlamento siekio išlaikyti visišką skaidrumą bei privalomą informavimą vartotojams.

Lemiama diena – jau šiandien

Šis reglamentas šiuo metu yra pasiekęs pačią finišo tiesiąją. Po ilgų institucijų ginčų ir kompromisų paieškų, galutinis Europos Parlamento balsavimas plenarinėje sesijoje yra numatytas jau šiandien – gegužės 18-ąją.

Būtent šis pirmadienio balsavimas taps lemiamu tašku, kuris parodys, ar lobistų prastumtas naujos kartos GMO projektas bus patvirtintas, ar europarlamentarams pavyks galutinai įteisinti vartotojus saugančius saugiklius.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 639

Žymos:

komentarai 5

  1. d~ Algis    -  2026-05-18, 00:21

    suvalgysim visus nuodus – svarbu tik karo nebūtų

    Atsakyti į šį komentarą
    • Kazys    -  2026-05-18, 08:53

      nuo kulkos žūti yra garbingiau nei nusikapstyti prisirijus nuodų kur nors patvory apsivėmus ir apsiš—us.

      Atsakyti į šį komentarą
  2. DariusDada    -  2026-05-18, 04:20

    pamirso pamineti svarbiausia-sis istatymas skirtas tam,kad jankiai savo gmo suda galetu eksportuoti,vietiniai nuodytojai cia antroje vietoje-jei prastums sia nieksybe -tai zymes nauja es degradacijos lygi

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Aistis    -  2026-05-23, 22:48

    Kaip pasibaigė balsavimas?

    Atsakyti į šį komentarą
    • infa.lt Autorius    -  2026-05-23, 23:55

      Buvo numatyta, kad balsavimas įvyks gegužės 18–19 d., tačiau dėl techninių ir procedūrinių priežasčių jis buvo atidėtas. Galutinis plenarinis balsavimas (antrasis skaitymas) numatytas birželio 17 d.

      Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....