infa.lt

© m.ru.sputnik-news.ee

Versalio rūmuose įvykusio stambiausių Europos ekonomikų lyderių susitikimo metu nuspręsta padalinti ES į dvi grupes – Vakarai judės į priekį, o atsiliekantys Rytai gali sustoti ir pamąstyti.

„Didysis Europos šalių ketvertukas“ pastatė likusias ES valstybes prieš faktą – jiems teks pasiskirstyti į dvi grupes. Lyderiai pajudės pirmyn, Jungtinių Europos Valstijų kryptimi, o likusioms siūlomas bendradarbiavimas. Reakcijos iš „mažųjų“ kontinento sostinių kol kas nebuvo, tarp kitų tyli ir Estija.

Skirtingų greičių Europa. Mėnesio pabaigoje turinčio įvykti ES lyderių aukščiausiojo lygmens susitikimo Romoje išvakarėse, kuriuo buvo manoma pažymėti Europos Sąjungos 60-metį, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderiai – stambiausių Europos ekonomikų ir tuo pačiu pagrindinių bendro ES biudžeto donorų vadovai – susirinko Versalio rūmuose nuspręsti, kokiu keliu toliau turi judėti ES. Pakankamai netikėtas kitoms Europos Sąjungos šalims susitikimas pasibaigė bendro požiūrio suderinimu – Toliau Europa judės dviem grupėmis ir skirtingais greičiais.

„Jie bet kuriuos atveju viską nuspręs be mūsų”

Jungtinės Europos Valstijos. Lyderiai (skaityti – kontinento Vakarai) pagreitintu tempu judės Jungtinių Europos Valstijų kryptimi, o likusieji gali, jei pageidaus, pristabdyti. Tokiu būdu, ES lyderiai pasirinko antrąjį ES vystymosi scenarijų iš aprašytų „Baltojoje knygoje“, kuri prieš savaitę buvo pristatyta Europos Komisijos vadovo Žano-Klodo Junkerio (Baltoji knyga).

Europos masinės informacijos priemonės, minėdamos apie „didžiojo ketvertuko“ susitikimą ir priimtus sprendimus Versalyje kovo 6 dieną, kol kas susilaiko nuo komentarų – apžvalgininkai ir komentatoriai, o taip pat nacionaliniai politiniai lyderiai akivaizdžiai randasi šoko būsenoje, bandydami suprasti, kaip jiems reikėtų reaguoti į akivaizdžiai Vakarų Europos demonstruojamus ketinimus „nusimesti nuo savo sprando“ Rytų Europą, ir ar verta apskritai šiuo metu kažką sakyti.

♦ Europos Sąjungos ateities vystymosi scenarijai (Baltoji knyga)

Tyli tarp visų kitų ir Talinas, kuris oficialiu lygmeniu neištarė nė žodžio „Baltosios knygos“ tezių atžvilgiu, o neoficialiai ir vangios visuomeninės diskusijos fone ištarė kažką tokio: „Palauksime ką pasakys Vokietija“, „Jie bet kuriuos atveju viską nuspręs be mūsų“, „Kas gi bus su mūsų pinigais?“ ir, kažkodėl, „Žanas-Klodas Junkeris aiškiai išsikvėpė, laikas jį keisti“. Galima daryti prielaidą, jog kažkas analogiško šiandien kalbama daugelyje Rytų Europos sostinių. Niekuo kitu, kaip tik pasimetimu, šito pavadinti nepavyks. Rytų Europa pernelyg priklausoma nuo išmokų iš ES biudžeto, ir svarbiausia, kas ją dabar jaudina – ar užsidarys dabar jos atžvilgiu sąjungos fondai.

Angela Merkel kaip viso ko variklis

„Versalis užtaisytas istorija“, – pasakė Fransua Holandas, priminęs, jog šiuose Karaliaus Liudviko XIV rūmuose, 1919 metais buvo pasirašyta Versalio sutartis, pažymėjusi Pirmojo pasaulinio karo pabaigą. Ne visiškai aišku, ką turėjo omenyje Prancūzijos prezidentas, ištardamas šiuos žodžius Vokietijos kanclerės Angelos Merkel akivaizdoje. Tačiau akivaizdu, jog susitikimo vietos pasirinkimas buvo tikrai ne atsitiktinis – Versalis, kaip mano Euractiv portalas, savo iškilmingumu pabrėžė tą svarbą, kurią Prancūzija priskyrė „didžiojo ketvertuko“ pasitarimui.

Kaip pabrėžė prezidentas Fransua Holandas, būsimasis Romos aukščiausiojo lygmens ES šalių-narių lyderių susitikimas, turi tapti pripažinimu to fakto, jog Europa negali sau leisti priimti kaip duotybę pastarųjų 60 metų pasiekimus, tokius kaip taika ir žmogaus teisės.

„Mes negalime vien paprastai švęsti metines (buvusių įvykių – red.past), kartu mes turime patvirtinti mūsų įsipareigojimus ateičiai“, – pasakė Holandas.

„Vienybė nereiškia vienodumo“, – pažymėjo jis, paraginęs sukurti naujas bendradarbiavimo formas , leisiančias kai kurioms sąjungos šalims judėti pirmyn greičiau gynybos, vieningos valiutos sferose, gilinant ekonominį ir monetarinį bendradarbiavimą, harmonizuojant socialinę ir mokesčių politiką.

„Mums turi užtekti drąsos leisti kai kurioms šalims judėti pirmyn ir vystytis greičiau, nei kitoms, – pareiškė kanclerė Angela Merkel, pažymėjusi, jog lyderiai gali tęsti bendradarbiavimą su tomis šalimis, kurios atsilieka pagal išsivystymo lygį. Kalbėdama apie atsiliekančias ji aiškiai turėjo omenyje ne Didžiąją Britaniją, o Rytų Europos šalis. – Mums reikalinga stipresnė, labiau susitelkusi Europa”. „Jeigu Europa užklimpo ir daugiau nebesivysto, ji gali atsidurti pavojingoje padėtyje greičiau, nei galima būtų to laukti“, – pareiškė Merkel, demonstruodama didesnį, nei jos susitikimo partneriai, ryžtą padalinti Europą į dvi dalis.

Sąjunga nežlugs, tačiau pasikeis

Italijos premjeras Paolo Gentiloni kalbėjo apie „labiau integruotą Europos Sąjungą“, bet su „skirtingais integracijos lygiais“. Jeigu ES nebeliktų, mes pajustume praradimą, – pasakė Gentiloni, papildęs, jog sąjunga turi galvoti „daugeliui metų į priekį“. – Mums reikalinga socialinė Europa, sufokusuota į investicijas ir ekonominį augimą“.

Savo kolegų fone, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy atrodė labiau palaikantis „Europos idėją“. „Priimtiniausias man variantas – pagilinta integracija“, – pareiškė Rajoy, tokiu būdu pasisakęs už ketvirtą Junkerio „Baltojoje knygoje“ išdėstytą scenarijų. Šis variantas, įvertintas kaip labiausiai ambicingas ir reikalaujantis radikalių susitarimo dėl ES pakeitimų, nėra labai palaikomas Vokietijos ir Prancūzijos.

Lygių teisių sąjungos idėjos krachas

Versalio susitikimo metu jokių programinių dokumentų ar konkrečių projektų „Didysis ketvertukas“ nesukūrė, kas duoda pagrindo galvoti apie galimus europiečių lyderių pozicijų pasikeitimus arba apie nenorą kaitinti aistras aukščiausio lygio susitikimo Romoje išvakarėse. Dviejų greičių Europos koncepcija nėra populiari daugumoje ES šalių. Oficialiai ir viešai prieš ją pasisakė Vyšegrado grupės šalys.

Beje, Vyšegrado ketvertuko narės pasirodė esančios vienos iš nedaugelio ES šalių, kurios apskritai suspėjo kažkaip pasisakyti „Baltosios knygos“ variantų atžvilgiu. Prieš pasisakė ir Suomijos premjeras Juha Sipilä, o apie idėją išskirti Europos Sąjungą į dvi šalių grupes, palankiai pasisakė Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.

Tikimasi, jog visos programinės kalbos bus išsakytos kovo 25 dieną, ES aukščiausiojo lygio susitikime Romoje, žadančiame tapti posūkio tašku visai Europos Sąjungai arba net reikšti jos žlugimą.

Ką bekalbėtų „didžiojo ketvertuko“ lyderiai, aiškindami savo poziciją, tačiau, jeigu jie jos nepakeis ir išliks tvirti rinkdamiesi dviejų greičių Europą, tai reikš tik ES, bent jau tokios, kokią mes ją pažįstame egzistavimo pabaigą.

P.S. Medžiagą parengė Estijos, Talino skyriaus, Rusijos naujienų agentūros Sputnik žurnalistas – Aleksej Toom. Tikėti ja ar ne – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Kadangi kitų šią medžiagą nušviečiančių šaltinių tuo metu mes neradome, išvertėme tai, kas tada buvo. infa.lt

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu