infa.lt

Prof. Rasa Čepaitienė, Kultūrinė revoliucija ar… kontrrevoliucija?

INFA.LT
2025.12.13 00:24

Rasa Čepaitienė

Pastaruoju metu vis labiau glumina augantis atotrūkis tarp „kultūrininkais” pasivadinusių kuriamo savivaizdžio ir jų realių veiksmų. „Laisvą žodį” ginantieji grubiai tildo ar tiesiog užčiaupia oponentus – jų nuomonė a priori skelbiama „melaginga” ir dėl to nepaisytina.

Tapo madinga kitamintį palydėti rusišku mat’u, o jų protestuose plinta vulgarūs bei nešvankūs plakatai.

Kas atsitiko, kad ši visuomenės dalis susitapatino su ūabsoliutaus gėrio“ ir „absoliučios tiesos“ išpažinėjų stovykla, atrodytų, fiziškai nekenčiančia kitos ir pasiruošusia jai gerklę perkąsti, jau nekalbant apie tokias išplitusias praktikas kaip etikečių klijavimas, šmeižtai, pjudymas ar dvejopi standartai?

Šį reiškinį galima suprasti ne kaip spontanišką kultūros lauko maištą, o kaip simptomišką politiškai instrumentalizuotą procesą, kuriame agresyvi raiška kompensuoja tiek argumentų, tiek realios galios stoką.

Pastaruoju metu Lietuvoje matomas „kultūrininkų“ protestinis judėjimas išties pasižymi rėkimu, vulgarumu, agresija oponentų atžvilgiu ir sąmoningu socialinių normų laužymu. Tai nėra atsitiktinė stiliaus raiška – veikiau ženklas, kad racionalūs, empiriškai pagrįsti ir morališkai nuoseklūs argumentai nebeveikia arba jų tiesiog nebėra.

Tokiu atveju diskursas pereina į afekto režimą, kuriame emocija, šokas ir triukšmas ima atlikti įtikinėjimo pakaitalo funkciją.

Ši agresyvi forma kartu yra ir galios demonstracija, tačiau ne kūrybinės ar intelektinės galios. Dažnai tai kolektyvinė savivertės kompensacija, kai profesinis ar kūrybinis vidutiniškumas ir talento stoka maskuojami tariamo radikalumo poza.

Minia suteikia saugumą ir anonimiškumą, panaikina individualią atsakomybę, o agresija įgauna tariamo moralinio teisėtumo aurą. Tokia laikysena leidžia ne diskutuoti, o nutildyti, ne įtikinti, o simboliškai nugalėti.

Svarbus, jei ne svarbiausias, čia ir politinis šio proceso aspektas. Rinkimus pralaimėjusios politinės jėgos, praradusios tiesioginį legitimumą, linkusios veikti per kultūros lauką kaip tarpininką savo viešai neįvardijamiems tikslams pasiekti.

„Kultūrininkai“ čia tampa savotišku „proxy“ protestu – moralinio jautrumo nešėjais, per kuriuos galima kurti krizės, nestabilumo ir „pažeistų vertybių“ įspūdį. Dalis jų veikia nuoširdžiai, tačiau tampa politiškai naivūs ir lengvai mobilizuojami, atlikdami „naudingųjų idiotų“ vaidmenį didelių dėdžių ir tetų užkulisiuose žaidžiamuose žaidimuose.

Paradoksalu, bet kuo protesto raiška labiau necivilizuota, tuo patogesnė ji jį kurstantiems: atsiranda galimybė atsiriboti ir kartu naudotis sukurto chaoso efektu.

Todėl šį judėjimą sunku laikyti tikra revoliucija. Nors čia radikalios kairės retorika dažnai pateikiama kaip „pažangi“, „emancipacinė“ ar net „revoliucinė“, reali tokių protestų funkcija dažniausiai yra kontrrevoliucinė – esamų simbolinių ir institucinių pozicijų ir privilegijų išlaikymas.

Kalbama apie vertybes, bet ginamas status quo; deklaruojamas maištas, bet nekvestionuojami realūs galios santykiai. Todėl tai pseudo-revoliucinis veikimas, kuris kultūrinių ženklų lygmeniu atlieka konservatyvią funkciją.

Tarptautiniai analogai rodytų, kad tai jau tapo pasikartojančiu modeliu. JAV akademijoje ir meno lauke kova dėl tapatumo ir moralinė retorika dažnai virsdavo rėkimu, oponentų „cancelinimu“ ir viešu gėdinimu, dengiančiu vidines kovas dėl statuso.

Prancūzijoje teatrališki kultūros sektoriaus protestai dažnai slepia korporatyvinį interesą – tam tikrų grupių ir asmenų gaunamų subsidijų ir privilegijų gynybą. Vokietijoje instituciškai saugus „aktyvizmas“ leidžia naudoti radikalią kalbą be realios rizikos nukentėti.

Lenkijoje emocingas kairiųjų kultūrinis protestas mobilizuoja savą socialinį burbulą, bet turi menką visuomeninį poveikį. Rusijoje iki 2022 m. pseudo-opozicinis menas atliko sistemos toleruojamo garo nuleidimo funkciją.

Visus šiuos atvejus jungia bendra schema: deklaruojamas maištas, agresyvi ir vulgarizuota forma, moralinis spaudimas oponentams ir kartu – realios galios santykių kaitos nebuvimas.

Todėl rėkimas ir vulgarybės čia gali būti suprantami ne kaip drąsos ar kūrybiškumo ženklas, o kaip racionalumo, moralinės laikysenos ir tikros intelektinės ar meninės autonomijos stokos simptomas, kai poza pakeičia turinį, o triukšmas – argumentą.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 224

Žymos:

komentarai 2

  1. O tereikia tiek nedaug!    -  2025-12-13, 11:55

    Tiesiog idarbinti tuos „inteligentus”,uzuot islaikius is kitu darbo ir uzuot vezus pigius,neapmokestintus atvykelius is svetur i musu darbo vietas! Niekas taip nekelia kulturines erudicijos,kaip savo prakaitu uzdirbtos duonos skonis ir verte! Plius dar ateitu supratimas,kas realiai vertingiausi visuomeneje ne pajacai,o tie „zemu pajamu ir issilavinimo” juodadarbiai! Va tada ir butu tikros veiklos – issireikalauti mokejimo uz darba,kas dabar nemadinga!

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Skepsis    -  2025-12-14, 16:44

    Puikūs pastebėjimai. LRT „kova už laisvą žodį” – veidmainiškumo viršūnė. Kur kitur taip slopinama, ujama kita nuomonė? Ar yra Lietuvoje labiau politizuota žiniasklaidos priemonė? Atvirai ruošiamas valstybinis perversmas arba bent jau priešlaikiniai rinkimai. Norisi dalyvauti pyrago dalybose, kai KAM skiriamas toks biudžetas.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Vaikas nėra savo mamos kūno dalis. Vaikas nėra nei mamos ranka, nei jos koja, nei...

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...

Europa prisipazista,kad yra kariaujancioji puse!?...