2025.08.03 06:50
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas ilgame interviu su Natalija Moseičuk papasakojo, kodėl pasaulis pasikeitė 2014 m. ir kokią vietą Ukraina užima šiame naujame pasaulyje, Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos scenarijus bei savo požiūrį į NATO aljansą.
N.Moseičuk: Pavasarį viename žinomų Prancūzijos leidinių buvo išspausdintas buvusio Vladimiro Putino padėjėjo, Jurijaus Surkovo straipsnis, kuriame jis, be kita ko, prognozuoja ES ir NATO žlugimą dėl JAV perestroikos politikos. Jūsų nuomone, ar yra tokių grėsmių Šiaurės Atlanto aljansui ir Europos Sąjungai? Ir kokie nauji aljansai gali suteikti Ukrainai galimybę išlikti šiuolaikinėje geopolitikoje?
K.Budanovas: Galiu išsakyti savo asmeninę nuomonę. Aš apskritai menkai tikiu plačiais aljansais. Tikiu, kad jie gali egzistuoti ne tik nominaliai, bet ir realiai, ir veiksmingai funkcionuoti [gali] gana ribotą laiką.
Tikiu dvišaliais santykiais. Tikiu aljansais, kurie grindžiami bendra ekonomika, bendru interesų gynimu, bendru interesų atstovavimu ar primetimu.
Komentuodamas pono Surkovo nuomonę (nors aš jo atvirai nekenčiu už viską, ką jis atnešė mūsų šaliai), bijau, kad tai yra vienas iš galimų įvykių vystymosi variantų, jei viskas liks taip, kaip yra dabar. Nesakau, kad tai yra 100% variantas, bet tai yra vienas iš galimų variantų.
Galima tiesiog į viską užsimerkti akis ir sakyti, kad mes visi užjaučiame, Rusija elgiasi bjauriai, Ukraina puikiai. Bet kai niekas nesugebėjo imtis ryžtingų veiksmų, kad visa tai pakeistų, tai verčia visus abejoti esamų geopolitinių struktūrų ateities perspektyvomis.
Klausimas ne tik ginklavimosi lenktynėse?
Ne, ginklavimosi lenktynės yra išvestinė priemonė. Visi klausimai yra strateginiai, o tai jau yra jų sprendimo mechanizmai.
Prisimindami Rusijos Federacijos perginklavimo programą iki 2036 m. su akcentu į 30-uosius, klausimas yra ne tai, kaip pagaminti daugiau tankų ar geresnių raketų. Klausimas yra tai, kaip būti pasirengusiam šiam karui 2030 m. Viskas kita yra tik išvestiniai dalykai.
Norėčiau dar pakalbėti su jumis apie valdžios tvirtumą Rusijos Federacijoje. Esu įsitikinusi, kad jūs atkreipėte dėmesį į buvusio Rusijos Federacijos transporto ministro Romano Starovoito nužudymą… Žmogus sau paleidžia kulką į smilkinį, arba kažkas jam paleidžia kulką į smilkinį, o tada į jo laidotuves ateina žmonės, kuriems valdžią ir pareigas suteikė Putinas…
Rusijos Federacija savo struktūra labai skiriasi nuo Ukrainos. Negalima jų lyginti. Todėl ten yra normali situacija, kai visi tiksliai žino, kas davė įsakymą ir kas ką padarė, galbūt net buvo liudininkai. Jie išeis su akmeniniu veidu ir atliks savo vaidmenį. Tiesiog taip, kaip parašyta protokole.
Ar tai nereiškia, kad Rusijos Federacijos valdžioje yra nesutarimų, įtrūkimų?
Man nemalonu tai sakyti, ir, matyt, visiems bus nemalonu tai girdėti. Bet jų sistema yra gana tvirta ir atspari stresui. Su paties Rusijos valstybės vadovo pasitraukimu ten niekas nepasikeis. Jie sukūrė sistemą taip, kad įpėdinis bus toje pačioje paradigmoje.
2022 m. buvo madinga diskutuoti apie operaciją „Paveldėtojas“. Ar tai vis dar aktualu?
Jie viską turi paruošę. Tai, kad jie po kurio laiko keičia šiuos kandidatus, vis dėlto įvairūs įvykiai vyksta. Bet konceptualiai viskas yra apskaičiuota.
Paveldėtojas, kuris dėl kokių nors aplinkybių, pavyzdžiui, dabar ateina, nieko nekeis. Viskas vyks taip, kaip ir buvo. Su nedideliais koregavimais, bet ne dideliais.
Tai yra sistema. Ryškus pavyzdys – Šiaurės Korėja. Ten, kai 50-aisiais metais atėjo totalitarinis režimas, jis ir laikosi. Ir jie sistemingai rengia įpėdinius – Kim Il Sungą, Kim Jong Ilą, Kim Jong Uną… Na, jis turės įpėdinį. Jis bus toks pats. Niekas nepasikeis.
Dar vieną dalyką jums pasakysiu. Aš daug ką mačiau bendraudamas su belaisviais. Rusijoje užaugo visa karta žmonių, kurie gimė prezidento Putino valdymo laikotarpiu, kurie gyvena prezidento Putino valdymo laikotarpiu, kurių daugelis jau mirė jo valdymo laikotarpiu. Ir jie neįsivaizduoja kito gyvenimo. Nes sistema ten, deja, mums, yra gana stabili.
Plačiau šį interviu galima pasiskaityti ukrainiečių UNIAN leidinyje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


209


yra toks dalykas kaip kolektyvinis Putinas.
pažiūrek i rusų opozicija, kuri sėdi Vilniuje ir Prancūzijoje, ir kitur,
pakalbėk su Maskvos ir Permės gyventojais.
ir jie kalba faktiškai tą patį.
krym nas.
na nas napali.
sami vinovaty.
diesiat liet dombili bambas.
ir tuo pačiu metu jie su didžiuliu pavydu ir neapykanta žiūri kaip gyvena žmonės Lietuvoje, kur nėra jokių resursų bet yra darbštus žmonės.
ir kitur, kur tik spjausi.
nyderlandai, mažute šalis, ji visą Europą aprupina gėlėmis.
o ką daro rusai?
gamina tankus ir raketas, kad užgrobti dar gabaliuką svetimu žemių.
Rusai daug metų stengėsi būti panašūs į Vakarus.
Vakarai visą tą laiką į rusus (ir apskritai į visą likusį pasaulį) žiūrėjo kaip į antrarūšius. Ir patys nepastebėjo, kaip tapo jau ne antrarūšiais – geriausiu atveju trečiarūšiais.
Galima ginčytis, kas ką užpuoloė, nors rusų argumentai stipresni – man tai vienareikšmiškai.
Bet neverta ginčytis, kad vakarai degraduoja ir konvulsiškai bandu išlaikyti buvusį pasaulį. Tik jų pastangos jų pačių žlugimą artina.