2025.07.19 06:40
Foto: © infa.lt
Daugiausia kalba augalai, o gyvūnai klausosi. Tel Avivo universiteto mokslininkai nustatė jų „akustinės sąveikos“ įrodymus. Augalai skleidžia garsus, kuriais nurodo savo būseną. Gyvūnai į šiuos garsus reaguoja keisdami savo elgesį.
Tyrėjai pirmiausia nustatė, kad augalai praneša, jei patiria stresą. Garsai priminė spragsėjimą, sklindantį verdant popkornus, ir buvo ne augalų intelekto apraiška, o fizinio poveikio, kurį sukelia aplinkos pokyčiai, rezultatas.
Kitas žingsnis buvo padaryti prielaidą, kad šiuos garsus, kurių žmonės negirdi, gali suvokti, pavyzdžiui, šikšnosparniai, graužikai, vabzdžiai ar kiti augalai.
Ir tai pasitvirtino. Mokslininkai ištyrė kandžių patelių elgseną – jos paprastai deda kiaušinėlius ant pomidorų lapų, kuriais maitinasi jų lervos.
Taigi, kandys visada renkasi sveiką augalą, kuris gali suteikti palikuonims visavertę mitybą. Eksperimentas parodė, kad vabzdžiai niekada nedėjo kiaušinėlių ant sergančio ar išsausėjusio augalo. Ir kad jie orientuodavosi tik pagal augalo skleidžiamus garsus.
Pasak Tel Avivo universiteto profesorės Lilach Hadani, augalų ir gyvūnų gebėjimas skleisti ir girdėti abipusiai naudingus garsus išsivystė vykstant koevoliucijai.
Dabar tyrėjai ketina nustatyti, ar augalai gali perduoti vienas kitam informaciją garsais ir į juos reaguoti, pavyzdžiui, taupyti vandenį sausros sąlygomis.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
239
