infa.lt

REUTERS

Donaldo Trampo (Donald Trump) specialusis pasiuntinys pasiūlė su Ukraina pasielgti pagal pokario Berlyno pavyzdį, praneša britų „The Times“ leidinys. Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių kariai galėtų padalyti šalį į įtakos zonas, pasiūlė Keitas Kelogas (Keith Kellogg). Tačiau vargu ar Putinui ši idėja patiks, šmaikštavo generolas.

D. Trampo specialusis pasiuntinys Ukrainai pareiškė, kad sudarant taikos susitarimą šalis gali būti padalinta „beveik kaip Berlynas po Antrojo pasaulinio karo“.

Generolas Keitas Kelogas, vienas pagrindinių JAV pastangų užbaigti trejus metus trunkantį karinį konfliktą veikėjų, pasiūlė, kad britų ir prancūzų kariai, kaip „taikdarių pajėgų“ dalis, galėtų padalyti Vakarų Ukrainą į kontrolės zonas, kad atsvertų Rusijos kariuomenę rytuose.

Tarp jų galėtų būti dislokuotos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir driektis plati demilitarizuota zona.

80-metis Kelogas teigė, kad anglų ir prancūzų pajėgos, dislokuotos į vakarus nuo Dniepro upės, kuri dalija šalį iš šiaurės į pietus ir teka per Kijevą, „visiškai neprovokuotų“ Maskvos. Jis sakė, kad Ukraina yra pakankamai didelė šalis, kad joje galėtų įsikurti kelios tarptautinės kariuomenės, siekiančios užtikrinti paliaubas.

„Tai galėtų būti panašu į Berlyną po Antrojo pasaulinio karo, kai Vokietijoje buvo rusų, prancūzų, britų ir amerikiečių zonos“, – sakė jis.

„Jūs esate į vakarus nuo Dniepro upės, ši upė yra pagrindinė kliūtis“, – sakė Kelogas. Vėliau jis patikslino, kad Amerika neskirs jokių sausumos pajėgų. Generolas pasiūlė, kad 29 km demilitarizuota zona galėtų būti dislokuota palei esamas kontrolės linijas rytuose.

Generolo plane, kaip pereiti nuo paliaubų prie ilgalaikio taikos susitarimo, netiesiogiai numatyta, kad Jungtinės Valstijos pripažins faktinę Rusijos kontrolę šiuo metu jos užimamoje teritorijoje.

Kovo mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pakartojo, kad Kremlius „jokiomis sąlygomis“ nepriims taikos palaikymo pajėgų iš jokios NATO šalies.

Ukrainai, kurioje, skirtingai nei 1945 m. nacistinėje Vokietijoje, veikia provakarietiška vyriausybė, palyginimas su pokario Berlynu gali pasirodyti netaktiškas. Ypač turint omenyje, kad vienas iš nepagrįstų Rusijos karių įvedimo pateisinimų buvo šalies „denacifikacija“.

Šios pastabos yra viena aiškiausių Donaldo Trampo įžvalgų apie Ukrainos ateities viziją tarp tų, kurie dalyvavo planuojant paliaubas.

Jos taip pat yra pirmoji aukšto rango JAV pareigūno užuomina, kad po taikos susitarimo Dniepro upė galėtų tapti tam tikra demarkacine linija, nors Kelogas niekada nepritarė, kad Maskvai būtų atiduota kokia nors kita teritorija į rytus nuo vandens kelio.

© The Times
Keito Kelogo vizija dėl įtakos zonų

Tarp Kelogo pasiūlymo ir Berlyno padalijimo po Antrojo pasaulinio karo yra aiškių skirtumų. Vokietija buvo priversta pasiduoti įsiveržusioms kariuomenėms, o Ukraina pati paprašė sąjungininkų suteikti „pacifikacines pajėgas“ šalies vakaruose, ir nėra jokių užuominų, kad Rusijai ateityje bus atiduota dar kokia nors teritorija.

Nors analogija miglota, kalbos simbolizmas stulbinantis, ir tai tik kelios savaitės prieš 80-ąsias Pergalės dienos metines.

Tai įvyko D. Trampo specialiajam pasiuntiniui Rusijoje Stivui Vitkofui (Steve Whitkoff) penktadienį nuvykus į šią šalį aptarti paliaubų susitarimo. Susitikęs Sankt Peterburge jis paspaudė ranką prezidentui V. Putinui.

Tą pačią dieną D. Trampas padidino spaudimą Rusijos vadovui nutraukti mūšius ir savo socialinio tinklo „Truth“ puslapyje parašė: „Rusija turi pradėti veikti. Per daug žmonių ŽŪVA, tūkstančiai per savaitę, siaubingame ir beprasmiškame konflikte, kuris niekada neturėjo prasidėti ir niekada nebūtų įvykęs, jei aš būčiau prezidentas!!!“

Savo ruožtu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas perspėjo nesitikėti jokių „proveržių“ iš trečiojo V. Putino ir S. Vitkofo susitikimo.

K. Kelogas pripažįsta, kad V. Putinas, kuris pastarosiomis savaitėmis nuvylė D. Trampą savo nesutaikomu požiūriu į derybas dėl paliaubų, „gali nesutikti“ su pasiūlymu dėl kontrolės zonų.

Kad anglų-prancūzų pajėgos ir Ukrainos kariuomenė, palaikomos kitų šalių karių „norinčiųjų koalicijos“, nesikeistų smūgiais su rusais, Kelogas mano, kad turi būti sukurta tam tikra buferinė zona tarp Ukrainos ir Rusijos linijų.

„Jūs žvelgiate į žemėlapį, ir sudarote, nesant geresnio termino, DMZ – demilitarizuotą zoną. Iš abiejų pusių atsitraukus po 15 kilometrų, gauname 29 kilometrus“, – tęsia Kelogas. „Turite DMZ, kurią galite kontroliuoti, ir kitą… ugnies uždraudimo zoną.

Ją taip pat galite kontroliuoti ir gana lengvai, tačiau…“ – priduria generolas. – Ar šiose zonose bus ugnies nutraukimo pažeidimų? Tikriausiai visada būna, ir dabar viskas priklauso nuo jūsų gebėjimo palaikyti taikų susitarimą.“

Tikėtina, kad Kijeve ir Europos sostinėse šis faktas bus vertinamas kaip mėginimas priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo. JAV remia naujus rinkimus Ukrainoje. V. Putinas jau seniai sumenkino prezidento V. Zelenskio, kaip lyderio, įgaliojimus.

Kovo mėnesį dėl to D. Trampas pareiškė esąs „nepaprastai supykęs“ dėl nuolatinių rusų išpuolių prieš Ukrainos vadovą.

Kelogas tęsia: „Manau, kad jei pasieksite paliaubas, surengsite rinkimus. Nes jau praėjo beveik metai, kai jie turėjo būti paskelbti. Jie nebuvo paskelbti. Bet esu tikras, kad Zelenskis yra pasirengęs tai padaryti, kai tik pasieksite paliaubas ir bus matomi tam tikri derybų rezultatai. Tačiau šis kreipimasis labiau skirtas Ukrainos žmonėms ir jų parlamentui. Ne mums.“

Pasak Kelogo, Vašingtono ir Kijevo santykiai pagaliau „grįžo į įprastas vėžes“ – tai įrodo atnaujintos derybos, susitarimo dėl būsimos bendros gamtinių išteklių gavybos, atžvilgiu.

Penktadienį į Vašingtoną atvyko Ukrainos pareigūnų delegacija aptarti susitarimo, pagal kurį Amerikai suteikiama pirmumo teisė naudotis didžiuliais Ukrainos svarbių iškasenų, tokių kaip litis, titanas ir uranas, ištekliais. (Taip pat „Gazprom“ dujotiekio kontrolė) Mainais už tai jie nori gauti nuolatinę JAV paramą ir investicijas į šalies pokario atstatymą.

Kelogas pripažįsta, kad JAV pareigūnai nepakankamai įvertino tai, ką reikėjo padaryti, kad būtų užtikrintas susitarimas. „Tai ne tik „taip“ arba „ne“, – sakė jis. – Žmonės iš tikrųjų nesuprato proceso taip gerai, kaip turėjo suprasti“.

Jis paaiškino, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė galutinį sprendimą dėl to, ar Amerika galės naudotis svarbiausiais ištekliais. Generolas taip pat pridūrė, kad D. Trampo administracija pripažįsta, jog „niekas nežino“, kokių rūšių naudingųjų iškasenų yra Ukrainoje ir kokia jų vertė.

„Paskutinį kartą geologinius tyrimus ten kas nors atliko dar Sovietų Sąjungoje“, – apibendrino jis. Pasak Kelogo, Vašingtone viešintys pareigūnai artimiausiomis dienomis spręs šiuos sudėtingus klausimus ir bandys „verslo sandorį“ paversti „diplomatiniu sandoriu“.

Tuo pačiu metu, kai vyko Vitkofo vizitas, Kelogas papasakojo, kad jis ir jo komanda yra „pasirengę“ atnaujinti santykius su Kremliumi po mėnesį trukusios pertraukos. „Turiu net lėktuvo bilietą su laisva data“, – pabrėžė generolas.

Tuo tarpu Rusija toliau kasdien vykdo oro antskrydžius Ukrainoje. Šios savaitės pradžioje Krivoj Roge, Zelenskio gimtajame mieste, nuo raketos žuvo 19 žmonių, įskaitant devynis vaikus. Europos pareigūnai šias atakas nurodė kaip įrodymą, kad Kremlius nėra rimtai nusiteikęs siekti taikos.

Kelogas mano, kad jis ir ukrainiečiai, kurie buvo „kuo paklusnesni“, laukė, kol Rusija pateiks galutines sąlygas, kad galėtų tęsti derybinius susitikimus. „Manau, kad [jų reikalavimus] sužinosime artimiausiu metu“, – sakė jis.

Anksčiau Rusija pateikė reikalavimus, kad Ukraina išvestų savo karius iš keturių rytinių regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės – ir atsisakytų seniai puoselėjamų siekių įstoti į NATO.

Volodymyras Zelenskis iki šiol kategoriškai atmetė siūlymus dėl Ukrainos teritorijų perdavimo.

Europoje pasigirsta kaltinimų, kad anglų-prancūzų koalicija nesugebėjo tinkamai suplanuoti savo veiksmų paliaubų Ukrainoje atveju. Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey išreiškė susierzinimą dėl ES užsienio politikos vadovės ir buvusios Estijos vyriausybės vadovės Kajos Kallas komentarų, kad „derybos niekaip nevyksta“.

Ji pareiškė, kad neaišku, koks yra karių Ukrainoje tikslas, ar jie stebės Rusijos veiksmus, palaikys taiką, iš anksto užkirs kelią smūgiams, ar kovos vietoje.

„Mes planuojame savo veiksmus, mūsų planai yra esminiai, o „norinčiųjų koalicijos“ susitikimuose padarėme didelę pažangą. Europos Sąjunga tame planavime nedalyvauja“, – atkirto jai Healy.

Spaudos konferencijoje kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Ukrainos britų gynybos ministras paskelbė, kad sąjungininkai pažadėjo 18 mlrd. svarų sterlingų karinės pagalbos. Ši suma buvo rekordiškai didelė, palyginti su ankstesniu Kijevo finansavimu.

Į paskelbtą sumą įeina 350 mln. svarų sterlingų, kuriuos pažadėjo skirti Londonas, iš viso nuo 2025 m. pradžios Kijevui skirta 4,5 mlrd. svarų sterlingų. Tai, pasak Johno Healey, yra didžiausias iki šiol Ukrainai remti skirtas įnašas.

Tačiau yra dar viena ryški Vakarų karinės pagalbos Kijevui perskirstymo iliustracija. Keitas Kelogas perspėjo Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną nesitikėti Amerikos paramos koalicijai. „Visada planuokite blogiausią scenarijų“, – patikslino jis.

Paklaustas apie koalicijos pajėgų veiksmingumą, generolas užsiminė, kad Donaldas Trampas bus laimingas tuo atveju, jei Europa pagaliau atsistos ant kojų. Jis pareiškė, kad stipri, savarankiška ES pasiųstų Putinui gerą signalą.

Nors Kelogas leido suprasti, kad Amerikos dalyvavimas „norinčiųjų koalicijoje“ bus labai ribotas, jis paragino Keirą Starmerį ir kitus Europos lyderius „atsiliepti į skambutį“ ir pasisakyti.