infa.lt

„Tuomet, kai prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) siekia paleisti santykius su Rusija ir Kinija, amerikiečių žvalgybos tarnybos ir Strateginė Pentagono vadovybė vėl analizuoja klausimą apie tai, ar galės šių abiejų šalių vadovybė išlikti po branduolinio smūgio ir toliau tęsti darbą”, – praneša Bloomberg žurnalistas Anthony Capaccio. Tyrimas vykdomas JAV Kongreso nurodymu, pateiktu dar iki Trampo inauguracijos.

Vykdydama nurodymą JAV gynybos biudžeto atžvilgiu šiems metams, JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus Kanceliarija ir JAV Strateginė vadovybė išanalizuos kokios galimybės išlikti  liks Rusijai ir Kinijai po branduolinio smūgio. Užklausime nenurodoma dėl kokių priežasčių minimas branduolinis smūgis galėtų būti suduotas.  Nurodymas numato išstudijuoti „vadovybės išgyvenimo galimybes, vadovavimo ir kontrolės, o taip pat vyriausybinių programų darbo pratęsimą“ Kinijoje ir Rusijoje.

Į ataskaitą reikia įtraukti „duomenis apie buvimo vietą, o taip pat aprašymus apie antžeminius ir požeminius objektus, svarbius politinei ir karinei vadovybei“ ir pranešti, kokiuose objektuose įvairūs aukšti lyderiai „kaip manoma, dirbs krizės ir karo meto laiku“, – rašoma straipsnyje.

Be to, Strateginei vadovybei pavesta „detaliai išdėstyti“, „kokiu būdu vadovybės išgyvenimo galimybės“ ir „vadovavimas bei kontrolė“ Rusijoje ir Kinijoje numatyti ir turimi omenyje, pačių Jungtinių Valstijų planuose branduolini karo atveju.

Šios direktyvos iniciatoriai – kongresmenas-respublikonas Michael’is Turner’is – parašė elektroniniame laiške: Jungtinėms Valstijoms “reikia suprasti, kaip Kinija ir Rusija rengiasi kariauti ir kaip jų vadovybė vadovaus ir kontroliuos potencialaus konflikto metu”.

Mokslininkas Bruce Blair’as padarė prielaidą: Turner’io žodžiai kelia mintis, jog Rusijos ir Kinijos lyderių atgrasymui „prireiks Jungtinių Valstijų strateginių sparnuotųjų raketų, galinčių manevruoti, aplenkiant kalnus, ir smogti smūgius š bunkerius bet kokiu kampu“, – cituoja žurnalistas.