infa.lt

Kai kurių ES šalių atstovai pasiūlė apsvarstyti idėją dislokuoti Europos karius Ukrainoje ne ant kontakto (fronto) linijos, o toli nuo galimos sienos, pranešė „Wall Street Journal“ (WSJ).

Pagal šią idėją ES kariai atliktų paramos pajėgų vaidmenį: aprūpintų ir apmokytų Ukrainos karius.

Europos karių dislokavimas atokiau nuo kontaktinės linijos yra alternatyva JAV administracijos siūlymui; ji nori, kad Europos kariai būtų dislokuoti tiesiai prie galimos sienos ir užtikrintų saugumą galimam ginkluoto konflikto sureguliavimui.

WSJ duomenimis, JAV paprašė ES šalių atsakyti, kurios iš jų pasirengusios siųsti karius į Ukrainą.

Prancūzija, Didžioji Britanija, Švedija pasisakė už; Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija – prieš, rašoma „Financial Times“ (FT) medžiagoje.

Danija – viena iš penkių didžiausių karinių donorių Ukrainai – aiškaus atsakymo nepateikė, motyvuodama tuo, kad reikia iki galo suprasti JAV poziciją dėl susitarimo.

FT pažymi, kad Europos politikai baiminasi, jog išsprendus karinį konfliktą, JAV paliks ES pačiai spręsti saugumo paramos palei demarkacinę liniją klausimą, o tam tektų išleisti daug daugiau lėšų, nei Europos šalys skiria Ukrainai dabar.

Vasario 17 d. Eliziejaus rūmuose, Paryžiuje, vykusiame nepaprastajame neoficialiame ES vadovų susitikime, kuriam pirmininkavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, buvo aptartos Europos paramos Ukrainai galimybės.

Diskusijos įvyko po to, kai E. Macronas surengė 20 minučių trukmės pokalbį telefonu su JAV Prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump). Pasak WSJ, Paryžiuje vykusiose derybose pasiekta minimali pažanga siekiant bendros pozicijos.