infa.lt

Foto: Heinz-Peter Bader / AP

Austrijos kraštutiniai dešinieji iškovojo teisę formuoti vyriausybę.

Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, vadovaujama Herberto Kicklo, iškovojo teisę formuoti naują vyriausybę. Tai reiškia, kad labai greitai šią Alpių šalį pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo gali užvaldyti kraštutinės dešiniosios jėgos, o Europa, kaip baiminasi jos politinis isteblišmentas, sulauks „antrojo Viktoro Orbano“, rašo „Kommersant“ leidinys.

Kaip ir Vengrijos ministras pirmininkas, Herbertas Kicklas pasisako už santykių su Rusija normalizavimą, ne kartą yra pasisakęs prieš bendrą ES liniją ir visada buvo itin griežtos migracijos politikos šalininkas.

Rugsėjo pabaigoje Austrijoje vykusiuose parlamento rinkimuose Laisvės partija įrodė savo pranašumą. Ši kraštutinių dešiniųjų partija laimėjo 29% balsų ir artimiausią varžovę, valdančiąją centro dešiniųjų Liaudies partiją, aplenkė beveik 3% balsų.

Tačiau pastaroji padarė viską, kad laimėtojai neįgytų realios valdžios, žadėdama sudaryti valdančiąją koaliciją be Laisvės partijos.

Bandymai sudaryti aljansą su Žaliaisiais ir Naujosios Austrijos liberalų forumu (NEOS) tęsėsi iki sausio pradžios, tačiau partijų atstovams nepavyko susitarti.

Nepavykus deryboms dėl koalicijos, sausio 4 d. Liaudies partijos vadovas ir Austrijos kancleris Karlas Nehammeris buvo priverstas atsistatydinti iš abiejų postų, o prezidentas Alexanderis Van der Bellenas, kuris akivaizdžiai buvo palankus Liaudies partijai, vyriausybės sudarymą pavedė kraštutinių dešiniųjų lyderiui Herbertui Kicklui.

„H. Kicklas nori perimti vadovavimą kaip derybų su vyriausybe dalį. Šis žingsnis man nebuvo lengvas, ir aš užtikrinsiu, kad būtų tinkamai laikomasi konstitucijos principų ir taisyklių“, – sausio 6 d. sakė A. Van der Bellenas.

Praėjus dienai Herbertas Kicklas paskelbė pradedantis derybas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo su Liaudies partija, kuri anksčiau neigė bendradarbiausianti su kraštutinės dešiniosios pakraipos jėgomis.

Pavyzdžiui, Kristianas Stockeris, kuris po Karlo Nehamerio (Carl Nehammer) atsistatydinimo perėmė jos naujojo laikinojo vadovo pareigas, neseniai pavadino Laisvės partijos lyderį „pavojingu demokratijai“ ir „grėsme saugumui“, kuris „pasisako už chaosą“.

Tačiau jau sekmadienį jis pakeitė savo požiūrį į bendradarbiavimą su kraštutiniais dešiniaisiais, motyvuodamas tuo, kad „dabar turime visiškai naują situaciją“.

Situacija Austrijai buvo išties nauja. 2000 m. Laisvės partija, kuriai vadovavo Jörgas Haideris, jau priklausė valdančiajai koalicijai, tačiau tuo metu tokia vyriausybė ES buvo sutikta priešiškai – protestuodamos prieš kraštutinių dešiniųjų buvimą, daugelio Europos šalių valdžios institucijos nutraukė dvišalius ryšius su Viena.

Šį kartą, kai Herbertas Kicklas ketina tapti pirmuoju Austrijos kraštutinių dešiniųjų lyderiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Europos pagrindiniai politikai vargu ar galės sau leisti tokį demaršą. Nors negalima sakyti, kad tokia raida kurį nors iš jų nudžiugino. Ir štai kodėl.

Būsimasis Austrijos kancleris niekada neslėpė susižavėjimo Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kuris daugelį metų buvo laikomas balta varna Europos šeimoje, o pats Herbertas Kicklas jį vadino sektinu pavyzdžiu.

Kaip ir Vengrijos vyriausybės vadovas, būsimasis Austrijos kolega ne kartą kritikavo sankcijas Rusijai ir pasisakė už pagalbos Ukrainai mažinimą. „Europos Sąjunga šiuo metu kiekviename žingsnyje laikosi eskalacijos kurso, kuris gali baigtis trečiuoju pasauliniu karu“, – teigiama Laisvės partijos programoje.

Vietoj to H. Kicklo politinė jėga iškėlė idėją, kad Briuselis turėtų pereiti prie „taikos politikos“ ir priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo. Be to, Austrijos kraštutiniai dešinieji pagrasino blokuoti bet kokią pagalbą Kijevui iš Europos taikos fondo.

Tokiomis aplinkybėmis Laisvės partija Europoje buvo nuosekliai vadinama viena pagrindinių prorusiškų jėgų, nepaliaujamai primenant, kaip 2016 m. ši partija pasirašė draugystės sutartį su Putino partija „Vieningoji Rusija“.

Tačiau H. Kicklas atsakydamas ne kartą priminė, kad šis susitarimas jau yra pasibaigęs, tačiau nežiūrint į tai kraštutiniai dešinieji išlaikė teigiamą požiūrį į Rusiją. Pavyzdžiui, ši politinė partija, kitaip nei dauguma ES, palankiai įvertino pernai vykusius Viktoro Orbano ir Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fco vizitus į Maskvą, pavadindama juos „tikros taikos diplomatijos“ pavyzdžiais.

Be to, Herbertas Kicklas žadėjo išsaugoti Austrijos žmonių „homogeniškumą“, grasindamas „nepaprastosios padėties įstatymu“ sustabdyti teisę į prieglobstį, pasisakydamas už Europos migracijos centrų steigimą trečiosiose šalyse ir „nuoseklią reemigraciją“ prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

Ir kartu pagrasino sustabdyti mokėjimus į ES fondus, jei Sąjunga nesilaikys pažado apsaugoti savo išorės sienas.

Kiek tokius principus įgyvendins naujoji vyriausybė, labai priklausys nuo potencialių koalicijos partnerių, t. y. Liaudies partijos, susitarimo. Tačiau Herbertas Kicklas jau įspėjo, kad yra pasiryžęs tik „sąžiningoms deryboms“ ir netoleruos jaunesniųjų partnerių „jokių mažų žaidimų, jokių gudrybių, jokio sabotažo“.

Ir net pagrasino: „Jei taip neatsitiks, tada…. bus pirmalaikiai rinkimai. Mes esame pasiruošę.“ Ir tai būtų galima laikyti blefu, jei ne apklausos, kurių duomenimis, nuo rugsėjo mėnesio Laisvės partijos palaikymas tik didėja, o Liaudies partijos, priešingai, mažėja, todėl atotrūkis tarp šių politinių jėgų siekia daugiau nei 10 proc.