infa.lt

Dėl atsinaujinančiosios elektros energijos trūkumo Vokietijoje didmeninės energijos kainos šoktelėjo visoje Šiaurės Europoje, rašo „UnHerd“ leidinys. Berlynas nebeturi pigių rusiškų dujų ir branduolinės energijos. Šalis dabar importuoja elektros energiją ir rizikuoja santykiais su kaimyninėmis šalimis.

Šiandien tarptautinėse naujienose vis dažniau minimas madingas vokiškas žodis „Dunkelflaute“ arba „tamsusis štilis“. Jis reiškia debesuotą ir nevėjuotą orą – kitaip tariant, nepalankiausias sąlygas atsinaujinančiajai energijai, pabrėžiančias jos pažeidžiamumą.

Vokietija šiuo metu išgyvena ilgai trunkantį debesuotą ir nevėjuotą laikotarpį, kuris turi toli siekiančių pasekmių jai pačiai ir jos kaimynėms Europoje.

Praėjusią savaitę žodis „Dunkelflaute“ pateko į laikraščių antraštes, kai dėl atsinaujinančiosios elektros energijos trūkumo šoktelėjo didmeninės energijos kainos. Megavatvalandės kaina kelis kartus pasiekė 1 000 eurų – 18 metų rekordą.

Teoriškai Vokietijos energetikos sistema turėtų būti lanksti, nes saulės ir vėjo energija per metus labai svyruoja. Šių metų gegužės-rugpjūčio mėnesiais Vokietija ketvirtadalį elektros energijos pagamino iš saulės kolektorių. Tačiau jau lapkritį šis rodiklis sumažėjo iki 4,3 proc.

Teoriškai vėjo energija turėtų kompensuoti trūkumą rudens ir žiemos mėnesiais. O jei šaltuoju metų laiku, kai energijos suvartojimas yra didžiausias, įvyksta blogiausias scenarijus, į pagalbą ateina iškastinis kuras.

Tačiau dėl karo Ukrainoje Vokietija neteko galimybės gauti pigių dujų iš Rusijos, todėl didžiausia Europos ekonomika priversta deginti patį nešvariausią iškastinį kurą. Lapkritį daugiau kaip 30% Vokietijos elektros energijos buvo pagaminama naudojant anglis, kurių Vokietija įsipareigojo atsikratyti ne vėliau kaip iki 2038 m.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje šiemet uždaryta paskutinė anglimi kūrenama elektrinė.

Grįžti prie dujų taip pat nelengva, nes Vokietija jų nebegauna iš Rusijos ir turi rinktis brangesnes alternatyvas, daugiausia iš Norvegijos ir JAV. Lapkričio pradžioje Vokietijos dujų saugyklos tebebuvo užpildytos 98 proc.

Tačiau vos per kelias savaites šis lygis sumažėjo iki 85 proc. Dabar elektros energijai gaminti teko deginti net naftą – ir tai didžiausiais kiekiais.

Tačiau Vokietijos iškastinio kuro elektrinės nepatenkina paklausos, o importas iš kaimyninių šalių – ypač iš Prancūzijos ir Lenkijos – didėja. Lapkričio mėnesio duomenys parodė, kad beveik penktadalis importuotos elektros energijos buvo pagaminta iš iškastinio kuro ir dar 18% iš branduolinės energijos.

Pastarasis rodiklis atrodo ypač keistas, nes Vokietija praėjusiais metais uždarė paskutinius savo reaktorius. Palyginkime: 2000-ųjų pradžioje, kai Vokietijos atominės elektrinės buvo didžiausios, jos pagamindavo trečdalį šaliai reikalingos elektros energijos.

Siekdama palengvinti ideologiškai motyvuotą branduolinės energijos atsisakymą ir bent jau popieriuje įgyvendinti šalies klimato tikslus, Vokietija vis labiau pasikliauja energijos importu iš kaimyninių šalių, net ir pritardama jų gamybos būdams.

Prancūzija 70% elektros energijos gamina atominėse elektrinėse, o Lenkija tris ketvirtadalius elektros energijos gamina iš iškastinio kuro, didžiąją daugumą – iš anglies.

Kiti vis labiau nerimauja dėl pasekmių, jei daugiausiai gyventojų turinti Europos šalis, turinti „alkaną“ pramonę, importuos daugiau elektros energijos nei eksportuos.

Tai ypač aktualu „tamsiojo štiliaus“ akimirkomis, nes Vokietija didžiuojasi gaminanti vis daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie yra nepastovūs ir nepatikimi.

Ypač nukentėjo Norvegija. Praėjusiais metais Vokietija iš šios Skandinavijos šalies gavo 43% dujų. Norvegija taip pat yra viena didžiausių Vokietijos elektros energijos tiekėjų. Dėl išaugusios paklausos Vokietijoje smarkiai išaugo energijos kainos ir pačioje Norvegijoje.

Ketvirtadienį Norvegijos energetikos ministras Terje Auslandas nepasikuklino ir interviu laikraščiui „Financial Times“ situaciją pavadino „absoliučiai šūdina“.

Laukiama, kad naujos derybos dėl santykių su Europa energetikos srityje bus vienas iš svarbiausių klausimų per artėjančius rinkimus – „kritinis momentas ES ir Norvegijos santykiams“, kaip sakė vienos Europos šalies ambasadorius Osle.

Švedija, taip pat nukentėjusi nuo kainų kilimo, atvirai pareiškė, kas ir dėl ko kaltas. Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch laikraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad Vokietijos energetikos sistema „nėra tvarkinga“.

Ji pridūrė: „Tai atominių elektrinių atsisakymo pasekmė. Kai nėra vėjo, turime brangią elektros energiją“. Jei Vokietija gamintų daugiau elektros energijos Europos tinklams, apibendrino Buš, kainos išliktų mažesnės mums visiems.

Vokietijai laikas suprasti, kad pigi, švari ir patikima energija netaps realybe dėl tuščio moralizavimo. Artėjant 2025 m. vasarį numatytiems pirmalaikiams rinkimams, dabar yra puikus metas permąstyti praeities klaidas energetikos srityje, ypač branduolinės energijos atsisakymą.

Jei kita vyriausybė Berlyne ir toliau laikysis tos pačios krypties kaip ir jos pirmtakai, Vokietija rizikuoja ne tik savo energijos tiekimo stabilumu, bet ir santykiais su kaimyninėmis šalimis.